Pablo Picasso
Pablo Picasso kilmė ir vaikystė
Jose Ruizas Blasko – tapytojas. Jis tapydavo paveikslus skirtus kabinti valgomuosiuose. Paveiksluose dažniausiai dominuodavo paukščiai tokie, kaip papūgos, karveliai, balandžiai. Anksti pastebėjęs sūnaus talentą piešti, jis leidžia užbaiginėti savo paveikslus (balandžių kojeles), kol galiausiai perleidžia savo teptukus sūnui, nes suvokia, jog sūnus kur kas talentingesnis už jį.
1891 metais Jose Ruizas Blasko gauna piešimo mokytojo darbą La Korunijoje, pačioje Ispanijos šiaurėje. Tačiau Picasso tėvas jaučia pasišlykštėjimą šiam miestui, o nuo disleksijos mirus jo dukteriai, šis miestas tapo visiškai nepakenčiamas.
Visiškai priešingi jausmai atsiskleidžia jaunąja Picasso, nes šis miestas jam patinka. Jis gyvena priešais dailės mokykla, kurioje dėsto jo tėvas. Vaikinas piešia taip daug, kad labai greitai perpranta įvairias piešimo technikas, apie kurias moko tėvas. Pirmąjį savo piešinį „El picador amarilio“ (Priedas Nr. 2) Picasso saugojo visą savo gyvenimą.
1895 metais Pablo su šeima persikrausto į Barseloną.[4] Jose Ruizas Blasko gauna dėstytojo darbą dailės mokykloje „La Lonja“. Tai sena griežtų tradicijų akademija: čia koncentruojamasi į antikos meną. Nors Pablo dar jaunas, tačiau jam leidžiama laikyti stojamuosius egzaminus. Pablo apstulbina žiuri: per vieną dieną atlieka užduotis, nors studentams yra skiriama užduotims atlikti mėnuo, taip meistriškai, kad niekas neabejoja vaikino neįtikėtinu talentu.[5] 1896 metais jo pirmasis didelės apimties darbas „Pirmoji Komunija“ (Priedas Nr. 7) buvo eksponuojamas Barselonoje, o jo darbas „Mokslas ir labdara“ (Priedas Nr. 8) gavo garbingai paminėtas Madrido Nacionalinėje dailės parodoje ir gavo Malangos konkurso aukso medalį.[6]
1897 metais Pablas Picasso, panoręs atitrūkti nuo tėvo įtakos, palieka namus ir išvyksta į Madridą. Išlaikęs egzaminus, patenka į Karališkąją dailės akademiją. Kupinas naujų įspūdžių ir laisvės nepaliaujamai kuria. Tačiau atėjus žiemai, Pablo rimtai suserga ir vėl grįžta į Barseloną.
Picasso Barselonoje dažnai lankosi tavernoje „Keturios katės“ („Els Quatre Gats“)[7] (Priedas Nr. 9), kuri yra populiari tarp menininkų ir intelektualų. Čia jis susipažįsta su Ispanijos modernizmo judėjimo menininkais ir tapytojais. Nauja atmosfera priverčia atsisakyti savo klasikinio stiliaus ir pradėti ieškoti kažko naujo ir nepaprasto.[6] 1900 metų vasario 1-ąją, šioje tevernoję, Picasso pirmą kartą surengia savo darbų parodą. Eksponuojami 150 genijaus darbų.
„El picador amarilio“ (1890)
Pirmasis Pablo Picasso piešinys
"Pirmoji komunija" (1896)
Penkiolikmetis dailininkas nutapo savo seserį Lolą priimančią pirmąją komuniją.
"Mokslas ir labdara" (1897)
Keturių kačių tavernos oficialus tinklapis
Pablo Picasso ir jo šeima
1917 metais gauna pasiūlymą sukurti būsimo spektaklio kostiumus ir dekoracijas. Picasso išvyksta į Romą. Po kelių liūdesio metų jis vėl patiria džiaugsmą. Roma pilna naujų architektūros ir meno naujovių. Ir taip pat čia jis sutinka baleriną Olgą Chochlovą (Priedas Nr. 10) – rusų generolo dukrą. Jie susituokia rusų cerkvėje, Paryžiuje. Pablo nutolsta nuo kubizmo – jo paveiksluose tradicinės formos ir objektai. Pasikeičia ir jo gyvenimo būdas. Pablo su Olga apsigyvena prašmatniame aukštuomenės kvartale. Prabanga dvelkiantis gyvenimas visiškai skiriasi nuo prieš keletą metų buvusio lengvabūdiško gyvenimo.[10]
1921 metais gimsta pirmasis Picasso sūnus Paulo Picasso (Priedas Nr. 11). Pablo jį tiesiog dievina. Mėgaujasi galėdamas stebėjo, kaip jis auga. Tačiau iš jo gyvenimo dingsta neapsakoma meilė Olgai ir viskas tampa rutina.
1927 metais Picasso sutinka Marie-Theres‘ą Walter (Priedas Nr. 12). Jai tik septyniolika. Pablo dievina ją tapyti: ji graži, skulptūriško, blaivaus grožio.[11] Pablo vėl laimingas. Nors ir slapta, jis turi naują mūzą, kurios dėka gimsta gausybės naujų skulptūrų. Tačiau po septynių metų viskas sugriūva – Marie-Theres‘a laukiasi. Olga pasiima Paulo ir išvyksta. Pablui vienatvė užgožia viską. Bandydamas pabėgti, jis vėl pasineria tik į darbą. Picasso bando išsiskirti su Olga, tačiau tai sudėtinga: ji nenori skyrybų. 1936 metais Marie-Theres‘a pagimdo Maja.[12] (Priedas Nr. 3, 14)
Franciose Gilot (Priedas Nr. 13) – dailininkė, naujoji Picasso mūza ir mylimoji. Jie susipažįsta 1943 metais Mourlot graviūros dirbtuvėse. Ji jauna ir labai graži. Picasso vėl jaučiasi laimingas ir gyvas. Į jo kūrybą sugrįžta mitologijos motyvai: minotaurai, kentaurai, faunos.[13] Su Franciose susilaukia dviejų vaikų – Claude‘o ir Palomos.[14] (Priedas Nr. 15)
Pablo Picasso buvo genijus sukūręs genialiausių darbų. Tačiau norėdamas kurti, jis turėjo rasti vis naujų įkvėpimo šaltinių. Vienas iš jų buvo moterys, nes kaip jis pats yra pasakęs „meilė yra didžiausias atgaiva gyvenime.“[15]
Olga Chochlova (1918)
Pablo Picasso mylimoji Marie-Theres Walter
- Fernande Olivier (1902-1912)
- Eva Gouel (1911-1915)
- Olga Khokhlova (première épouse 1918-1955)
- Marie-Thérèse Walter (1927-1935)
- Dora Maar (1936-1944)
- Françoise Gilot (1944-1953)
- Geneviève Laporte (années 1950)
- Jacqueline Roque (seconde épouse 1961-1973)
Franciose ir Pablo
Pablo su dukra Maya (1944)
Kubizmo atsiradimas
1907 metais Picasso'as apsilanko Žmogaus muziejuje. Jį sužavi negrų skulptūros ir kaukės. Randa ilgai ieškotą žmogaus ir gamtos ryšį. Naujas susidomėjimo objektas pastūmėja Picasso gilintis į šias skulptūras, ieško, kaip mene išreikšti žodžiais neperteikiamus pojūčius. „Reikia matyti ir jausti“. O negrų mene būtent tai ir yra. Jie vaizduoja ne tik tai, ką mato, bet ir tai ką mąsto; formomis išreiškiamos mintys.
1907 metų vasarą Picasso'as baigia tapyti naują, legendinį savo paveikslą. Keli mėnesiai darbo, daugybės eskizų ir parengiamųjų darbų. Pablo supaprastina daiktus iki geometrinių formų - apskritimo, cilindro, prizmės, kubo. Tačiau „Avinjono merginos“ (Priedas Nr. 5) sukelia labai audringas reakcijas. Sunkiai suvokiamas, naujas tapymo stilius sukelia visuomenės pasipiktinimą. Paveiksle spalvos nublanksta, kas ankščiau būdavo pagrindinis elementas.
Kubizmas tampa viena populiariausia meno diskusijų tema, nes yra viena iš labiausiai komplikuotų ir rafinuotų dailės srovių. Kubizmo tikslas ne atkurti realybę, o išreikšti nenatūralų vaizdą. Kaip pats Picasso sako, paklūstantį ne gyvenimo, o meno taisyklėmis.
Picasso bando suskaidyti realius daiktus ir būtybes į dalis pagal jų vidaus struktūrą, po to šias dalis dėlioti kita tvarka.[16] Jie taip išdėstyti drobėje, kad kiekvienos formos skirtingos pusės gali būti matomos vienu metu įvairiais kampais. Picasso'as žmogaus portretą vaizduoja iš karto ir iš priekio, ir profilio. (Priedas Nr. 3)
Taigi kubistų paveiksluose vaizduojamos erdvinės figūros, bandoma ieškoti ketvirtojo matmens, pakeisti žmogaus ir visatos santykį.[17]
Tačiau Picasso'as laikosi atokiai nekreipdamas dėmesio. 1911 metų vasarą buvo surengta pirmoji didelė kubistų paroda, tačiau Picasso, kubizmo išradėjo darbų ten nebuvo.[18]
Paveikslas „Mija ir lėlė“ (žmogaus portretas vaizduojantis iš karto ir iš priekio, ir profilio)
Pablo Picasso paveikslai
„Gyvenimas“ ["La Vie"]
Picasso paveikslą nutapo įkvėptas savo draugo Karloso Kasagemaso savižudybės dėl meilės. Tai lyg bandymas asmeniniame gyvenime rasti paprastą ir suprantamą simbolinę reikšmę.[21]
Paveikslas „Gyvenimas“ (1903)
„Avinjono merginos“
[Les Demoiselles d'Avignon]
Vaizduojamos penkios moterų figūros, kurias galima suskirstyti į dvi grupes: centrinių – didelės, apvedžiotos akys, ausys, kaip aštuoniukė ir profiliu nupieštos nosys veide. Picasso priverčia atkreipti dėmesį į nosis. Moterys dešinėje kampuotos, su brūkšniais veide. Patys veidai nesimetriški: viename didelė akis nutapyta iš priekio, o mažesnė - trimis ketvirčiais; kitos veidas atgręžtas į priekį, o kūnas atsuktas nugara. [23]
Paveikslas „Avinjono merginos“ (1907)
„Gernika“
[Guernica]
Šiame kūrinyje vaizduojamos myriop pasmerktos žmonių ir gyvūnų figūros. Dominuoja kančios iškreipti moterų veidai, jautis – aklo brutalumo simbolis, arklys – liaudies simbolis; laisvės simbolis – balandis – sužeistas. Tragiškai vaizduojama žmonių, daiktų, gyvūnų agonija.[27] Vaizduojamas sukrečiantis karo siaubas, gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties kova. Tragediją atspindintis paveikslas tarsi virsta vientisu šauksmu prieš aklą žiaurumą ir tamsiąsias jėgas.[28]
Paveikslas "Gernika" (1935)
Išvados
Pablo Picasso gyvenime buvo ne viena moteris įkvėpusi jį kurti ir tobulėti. Ieškoti naujų gyvenimo iššūkių. Tačiau, kaip menininkas, kuris savo kūryboje ieško naujų kelių išreikšti savo idėjas, jis ieško ir naujų mūzų. Tad nors ir aistringai mylėjęs kiekvieną savo moterį, jis nesugebėjo būti ištikimas.
Ieškodamas naujų meno galimybių, naujų įkvėpimo šaltinių ar naujo požiūrio, ji sukūrė visiškai naują moderniosios dailės kryptį – kubizmą. Nors iš pradžių tai yra peikiama už formalias ir griežtas formas, bei atsisakytas tikrovės formavimo principų, galiausiai tampą nauja meno stove skirta maištauti prieš nusistovėjusias tradicijas.
Picasso'as per daugiau nei septyniasdešimt savo kūrybos metų pasižymėjo daugelyje meno sričių - tapyboje, grafikoje, skulptūroje, taikomojoje dailėje, knygų grafikoje, scenografijoje. Dailininko kūryboje atsispindi daugelis XX amžiaus meno permainų ir pasikeitimų. Jo kūriniuose jaučiama stipri kūrėjo individualybė, ją visuomet galima pažinti, kad ir kokiu stiliumi būtų nutapyta.
Išnašos:
[2] http://en.wikipedia.org/wiki/index.html?curid=6493706 (žr. 2011-12-17)
[3] Marie -Laure Bernardac, Paule Du Bouchel „Picasso. Išminčius ir beprotis“, Baltos lankos, Vilnius, 1997, p. 18.
[4] Francesco Galluzzi „Picasso“, Šviesa, Kaunas, 1998, p. 4.
[5] John Galloway „Picasso“, McGraw-Hill book company, JAV, 1969, p. 5.
[6] http://www.people.vcu.edu/~djbromle/modern04/eduardov/project-PABLOPICASSO.htm (žr. 2011-12-14)
[7] Maril-Laure Bernardac, Paule Du Bouchel „Picasso. Išminčius ir beprotis“, Baltos lankos, Vilnius, 1997, p. 18
[9] Ten pat, p. 57.
[10] Ten pat, p. 69.
[11] Ten pat, p. 80.
[12] Ten pat, p. 89.
[13] Ten pat, p. 106.
[14] Ten pat, p. 110.
[15] http://www.brainyquote.com/quotes/authors/p/pablo_picasso_2.html (žr. 2012-01-17)
[16] http://www.fructusartis.lt/contents/coid,3212/KUBIZMAS (žr. 2011-12-15)
[17] Edina Bernard, „Modernusis menas 1905-1945“, Gamta, Vilnius, 2000, p. 39.
[18] Maril-Laure Bernardac, Paule Du Bouchel „Picasso. Išminčius ir beprotis“, Baltos lankos, Vilnius, 1997, p. 56.
[19] Ten pat, p. 27.
[20] Francesco Galluzzi „Picasso“, Šviesa, Kaunas, 1998, p. 38.
[21] Ten pat, p. 42.
[22] John Galloway „Picasso“, McGraw-Hill book company, JAV, 1969, p. 17.
[23] Maril-Laure Bernardac, Paule Du Bouchel „Picasso. Išminčius ir beprotis“, Baltos lankos, Vilnius, 1997, p. 49.
[24] Francesco Galluzzi „Picasso“, Šviesa, Kaunas, 1998, p. 56.
[25] David Douglas Duncan „Picasso‘s Picassos. The Treasures of La Californie“, Macmillan & Co Ltd, London, 1961, p. 165
[26] Ten pat, p. 14
[27] Edina Bernard, „Modernusis menas 1905-1945“, Gamta, Vilnius, 2000, p. 43.
[28] http://archyvas.qu.lt/valerijabovina/Kubizmas.htm (žr. 2011-12-19)
[29] http://www.arthistoryarchive.com/arthistory/cubism/Pablo-Picasso.html (žr. 2015-11-04)
Įvadas
Darbo naujumas, aktualumas. Noriu panagrinėti Pablo Picasso iš žmogiškosios pusės, nes ši dailininko pusė yra retai nagrinėjamas arba net neliečiama.
Tyrimo objektas. Pablo Picasso gyvenimas ir kūryba.
Darbo tikslas. Aptarti Pablo Picasso kūrybos bruožus ir panagrinėti jo kūrybą.
Darbo uždaviniai.
- Aptarti, kas lėmė Pablo Picasso kūrybiškumą.
- Išskirti jo žmogiškąsias savybes.
- Aptarti kubizmo atsiradimo priežastis.
Tyrimo metodai. Surinkus įvairius šaltinius išanalizuosiu menininko Pablo Picasso gyvenimą ir kūrybą. Daugiausiai remsiuosi analizės, aprašomuoju bei lyginamuoju metodu. Analizuosiu Pablo Picasso būdo bruožus, aprašysiu dailininko gyvenimo įvykius ir palyginsiu Pablo Picasso gyvenimo tarpsnius.
Temos istoriografinė analizė. Rašant savarankišką darbą buvo remtasi 5 knygomis. Daugiausia informacijos suteikė Marie-Laure Bernadac, Paule Du Bouchet „Picasso. Išminčius ir beprotis“[1] (apie jo gyvenimą ir kūrybą, kokie įvykiai įtakojo kūrybos pokyčius), Francesco Galluzzi „Picasso“[2], Edina Bernard „Modernusis menas 1905-1945“[3], John Galloway „Picasso“[4], David Douglas Duncan „Picasso‘s Picassos. The Treasures of La Californie“[5] (apie dailininko kūrybą.
Šaltiniai. Rašydama darbą rėmiausi pagrinde knygomis. Internete daugiausia ieškojau informacijos apie dailininko kūrybą, jo tėvus.
Darbo struktūra. Darbą sudaro du skyriai ir abu turi poskyrių. Taip pat darbą sudaro įvadas, išvados, šaltinių literatūros sąrašas, priedai.
[1] Marie-Laure Bernardac, Paule Du Bouchel „Picasso. Išminčius ir beprotis“, Baltos lankos, Vilnius, 1997
[2] Francesco Galluzzi „Picasso“, Šviesa, Kaunas, 1998
[3] Edina Bernard, „Modernusis menas 1905-1945“, Gamta, Vilnius, 2000
[4] John Galloway „Picasso“, McGraw-Hill book company, JAV, 1969
[5] Douglas Duncan „Picasso‘s Picassos. The Treasures of La Californie“ , Macmillan & Co Ltd, London, 1961