* Žmogaus, ginančio savo draugus, neveikia gyvenimo audros; jis turi jėgų nugalėti sunkumus ir žengti į priekį. (24)
* Šviesos karys žino, kad tam tikros akimirkos kartojasi.
Dažnai susiduria su tomis pačiomis problemomis ir jau pažįstamomis situacijomis; tada nusimena manydamas, kad gyvenime nesugeba žengti pirmyn, jeigu sunkios akimirkos užklumpa ir vėl.
"Jau tai esu patyręs", - skundžiasi savo širdžiai.
"Iš tiesų tu tai patyrei, - atsako širdis. - Bet niekada neįveikei".
Karys tuomet supranta, kad pasikartojantys potyriai turi vienintelį tikslą: išmokyti to, ko jis nenori išmokti. (26-27)
Gali šokti gatvėje eidamas į darbą, žiūrėti į akis nepažįstamam žmogui, kalbėti apie meilę pirmąkart sutiktai moteriai ir ginti, regis, juokingą idėją. Šviesos kariai sau leidžia tokias dienas.
Šviesos karys nebijo verkti prisiminęs senas kančias nei džiaugtis naujais atradimais. Pajutęs, kad išmušė valanda, viską meta ir eina pasitikti nuotykio, apie kurį taip svajojo. Kai suvokia, jog nebeįstengs toliau priešintis, pasitraukia iš kovos nekaltindamas savęs dėl vienos ar dviejų netikėtų kvailysčių.
Karys neleidžia dienų mėgindamas vaidinti kitų ja, parinktą vaidmenį. (27)
* Tai, kas svarbu, liks; kas bus nanaudinga, išnyks. (32)
* Jei lauksi idealaus meto, niekada nepajudėsi iš vietos; žengti pirmam žingsniui, reikia kristelio beprotybės.
Kariui praverčia truputis beprotybės. Kadangi - nei kare, nei meilėje - neįmanoma visko numatyti. (33)
* Šviesos karys žino, kad niekas nėra kvailas ir kad gyvenimas moko visus, - nors tam ir reikia laiko. (35)
* Kaupti meilę - vadinasi kaupti sėkmę, kaupti nepykantą - vadinasi kaupti didelę nelaimę. Kas nepripažįsta problemų, galiausiai palieka atviras duris, ir pro jas ateina tragedijos. Kovos nereikia lyginti su peštynėmis. (40)
* Karys, kęsdamas neteisybę, paprastai stengiasi likti viena - kad neparodytų savo skausmo kitiems.
Poelgis sykiu gali būti ir geras, ir blogas.
Vienas dalykas - leisti širdžiai pačiai užsigydyti savo žaizdas. Kas kita - visą dieną giliai medituoti, nuogastaut, kad pasirodysi silpnas. (42)
* Jei sunku ją [draugiją] rasti, klausia savęs: "Ar baiminausi prie ko nors prisiartinti? Gavau meilę, bet jos nepastebėjau?"
Šviesos karys naudojasi vienatve, bet nesileidžia, kad ji nuo naudotųsi. (44)
* Upės vanduo prisitaiko prie kelio, kuriuo gali tekėti, neužmiršdama savo tikslo: jūros. Gimęs silpnutis, netrukus įgauna jėgos, - pasisemia jos iš sutinkamų upių.
Ir nuo tam tikros akimirkos pasiekia didžiausią savo galią. (46)
* Pabėgti - gali būti puikus gynybos būdas, bet jo negalima griebtis esant didelei baimei. Kai abejoja, karys mieliau pasirenka pralaimėti ir paskui gydytis žaizdas - nes žino, kad bėgdamas užpuolikui suteiktų daugiau galios, negu jis nusipelno. (50)
* Kalifas Moauinatas paklausė Omro Ben Al-Aaso, kur glūdi jo didelio politinio apsukrumo paslaptis.
"Niekada nesivėliau į jokį reikalą iš anksto neišnagrinėjęs atsitraukimo galimybių; kita vertus, niekada nemėgau paskubom įbėgti ir tuojau pat išbėgti", - toks buvo atsakymas. (52)
* Kai mažiausiai tikisi, atsiveria naujos durys. (53)
* Šviesos karys kreipia dėmesį į mažus dalykus, nes jie gali daug ką labai sujaukti.
Spyglys, nors ir mažytis, priverčia keleivį sustoti. Smulkutė, nematoma ląstelė gali suardyti sveiką organizmą. Prsiminimas apie praeityje išgyventos baimės akimirką sugrąžina bailumą kiekvieną naują rytą. Užtenka sekundės dalies - ir sargybinį nubloškia lemtingas priešo smūgis. (58)
* Šviesos karys žino: visi bijo visų.
Ši baimė paprastai pasireiškia dvejaip: agresyvumu arba klusnumu. Tai du tos pačios problemos veidai.
Todėl susidūręs su asmeniu, kuris kelia jam baimę, karys prisimena: kitas taip pat nesijaučia saugus. Žengia per panašias kliūtis, gyvena tomis pačiomis problemomis.
Tačiau karys moka geriau įveikti situaciją. Kodėl? Todėl, kad baimė jam kaip variklis, o ne stabdys.
Tada karys mokosi iš priešo ir elgiasi taip pat kaip ir jis. (61)
* Šviesos karys tiki.
Tiki stebuklais - ir stebuklai pradeda vykti. Yra įsitikinęs, kad mintimis gali pakeisti savo gyvenimą, - ir gyvenimas pradeda keistis. Yra tikras, kad sutiks meilę, - ir meilė ateina. (63)
* Žino, kad jo žodžiai išliks Visatos atmintyje ir liudys, apie ką jis galvojo.
Ir karys mąsto: "Kam tiek kalbu, jeigu daugybe kartu nesugebu padaryti visko, ką sakau?"
Širdis atsako: "Kai viešai gini savo idėjas, privalai stengtis gyventi nenukrypdamas nuo jų".
Ir kadangi mano esąs tai, ką kalba, karys galiausiai virsta tuo, ką sako. (66)
* Žmogus nuskęsta ne todėl, kad įkrenta, o todėl, kad būna po vandeniu. (69)
* Tą akimirką, kai konfliktas beveik neišvengiamas, karys užkalbina savo priešininką. Nerodydamas baimės ar silpnavališkumo, stengiasi sužinoti, kodėl tasai nori kautis; kas jį privertė išvykti iš savo kaimo ir stumia į kovą. Neapnuogindamas špagos, karys jį įtikina, kad šios dvikovos nebūtų. (71)
* Negalvoja apie kerštą, nes slaptas priešas jau nebe jo istorijos dalis. Galvoja vien apie tai, kaip būti dar vikresniam, kad jo žygiai išgarsėtų pasaulyje ir juos išgirstų tas, kuris jį kadaise įžeidė. (81)
* Vakarykštis skausmas - šviesos kario jėga. (81)
* Bet dar nenuėjęs viso kelio, pamato, kad žmonės, kuriems buvo neteisingas, grįžta ir jis vėl susiduria su jais. Visada. (82)
* Analizuoja kiekvieną strategiją ir klausia: "Ką daryčiau, jei turėčiau kautis pats su savimi?" Šitaip pamato savo silpnasias vietas. (84)
* Kartais šviesos kariui kyla toks įspūdis, kad jis vienu metu gyvena du gyvenimus.
Viename iš jų turi daryti visa, ko nenori, kovoti dėl idėjų, kuriomis netiki. Bet yra kitas gyvenimas, jis randa jį savo svajonėse, knygose, pokalbiuose su kitais žmonėmis, galvojančiais taip pat kaip jis.
Karys leidžia abiems savo gyvenimams suartėti. "Yra tiltas, jungiantis tai, ką aš darau, su tuo, kas man patinktų daryti", - mąsto jis. Pamažu jo svajonės nugali kasdienybės rutiną, ir karys pamato, kad jau greitai pasieks tai, ko visada norėjo. (90)
* Gyvenimas yra beprotybė. Bet didžiausia <...> išmintis - tinkamai pasirinkti savo beprotybę. (94)
* Pavydas negali padaryti nieko blogo - jeigu jo neįsileisi į širdį. Pavydas yra gyvenimo dalis, ir visiems reikia mokytis su jo kovoti. (96)
* Kai šviesos karys ko nors trokšta, visa Visata veikia jo labui. (99)
* Turime liautis galvoję apie dienas ir valandas ir skirti kaskart vis daugiau dėmesio minutei.
Tik šitaip jam pavyksta išspręsti kai kurias problemas joms dar neiškilus. Būdamas dėmesingas menkiems dalykams, gali išvengti didelių nelaimių. (105)
* Karys gerbia artimo skausmą ir nemėgina jo lyginti su savuoju.
Kančių taurė ne visiems būna vienodo dydžio. (111)
* Karys šypsosi, bet nesistengia pajusti dalykų, kurių daugiau nebejaučia. Jis keičiasi - ir nori, kad jo jausmai taip pat keistųsi. (114)