- Oriah Mountain Dreamer
Man nerūpi, ką tu studijavai ar kuo dirbi. Aš noriu žinoti, ko trokšta tavo širdis – ir ar drįsti pasvajoti apie to pasiekimą. Man nerūpi, kiek tau metų. Aš noriu žinoti, ar surizikuotum pasirodyti kvailiu kitų akyse – vardan meilės – vardan svajonių – vardan to, kad pajustum, jog iš tiesų gyveni.
- Oriah Mountain Dreamer
0 Comments
Šiandien, savo gmail'e pilname įvairių neatidarytų laišku su (tikrai žinau) gerais straipsniais ir tekstais, aptikau straipsnį, kuris man patiko. 100% sutikti su juo negaliu, tačiau 95% buvo lyg ant mano delno padėtas tekstas, kurį galėjau parašyti ir aš (bent jau tas vietas, kurios nesusijusios su asmenine autoriaus patirtimi).
Visada buvau aktyvi ir dar iš gyvenimo norinti mergina. Dar mokykloje norėjau patirti tuos baliukus, bendravimą su žmonėmis, kad ir iš to "Dvasinio Mazorchizmo" pusės. Tačiau tai beveik niekada nevyko. Buvau geras vaikas. Tačiau giliau viduje taip norėjau patirti tai, ką patiria per filmus ir serialus rodomi veikėjai. Ir ta da... Atsidūriau universitete. Pradėjau bendrauti su žmonėmis. Aš patyriau tuos neišsenkamus gėrimus, tūsinimą per naktį ir grįžimą su pirmais troleibusais. Išsimiegojimą, pavalgymą ir tada vėl į trasą. Ir man tai patiko. Iki kol vieną dieną mano akys prasivėrė. Ir aš pamačiau, kad tai nėra tai, ko aš noriu. Pradėjau tolti nuo žmonių, su kuriais leisdavau dienas ir naktis. Geriau rinkausi vienatvę, nei ėjimą gerti. Pala, aš vis dar tai darau. Ir vis dar vengiu žmonių, kuriuos kažkada taip mylėjau. Nes aš nebenoriu eiti į barą ir prisigerti. Aš noriu pokalbio, kuris man iš tiesų ką nors duotų: priverstų susimąstyti ar ką nors išmokintų. Bet tai nutinka taip retai. Tačiau grįžti į nuolatinį gėrimą... Tai, pripažįstu, tai buvo smagu, mane tai išmokė tikrai labai daug. Pakeitė mane pačią kaip žmogų, parodė tam tikrus mano gyvenimo dalykus. Bet to šėliojimo, aš ir dabar turbūt jausčiau tą troškimą išbandyti. Tos užslėptos svajonės, kurių tu nori, bet neįgyvendini, vėliau, kai jau esi vyresnio amžiaus, gali atsiliepti. Tu pradedi įgyvendinti tai, ko nepadarei. Juk tai elementari psichologija. Aš nesigailiu nieko, kas tada įvyko. Nei vienos nesąmonės kurią iškrėčiau. Džiaugiuosi, kad visada buvau protinga ir neprisidirbau taip, kad tektų mokėti kur kas ilgiau nei paskolą už butą. Vis dėl to. Aš atsidūriau situacijoje, kuri manęs ne itin žavi. Esu viena. Ok, ne visiškai viena, tačiau man reikia paieškoti žmonių, su kuriais galiu pabūti. Kai ateina penktadienis, nebeskambinu draugams ir neklausiu, ką jie veikia ir kas planuojama. Aš sėdžiu namuose. Ir kas svarbiausia, aš dėl to nesigailiu. Taip, aš vis dar social butterfly. Jei atsiduriu kur nors, kur geriama, aš moku prisitaikyti, nes man patinka bendrauti. Net ir kvailomis temomis. Man gera, kai su kuo nors pabendrauju. Tačiau tai neužpildo mano vidaus. Aš nebeesu ta, kuri grįžta su paskutiniais troleibusais. Esu ta, kuri grįžta vakarui pradėjus slūgti, kai visi apgirsta tiek, kad jau nebe taip linksma žiūrėti. Net jeigu ir pati būnu po dviejų bokalų alaus. Mano draugai sako, kad aš pasenau, ir jie sako su pasišaipymo gaidele. Ir iš pradžių aš jausdavausi nesmagiau. Tačiau vėliau supratau, kad aš nepasenau. Aš esu tokioje pozicijoje, tai manęs nebetenkina tai, kas vyksta. Aš esu aktyvus žmogus. Ir aš tikrai galiu būti labai entuziastinga. Tačiau tik ne tada, kai vyksta tai, kas man nusibodo. Rotušė – tai pagrindinė miesto savivaldybės įstaiga ir pastatas. Rotušės tipo pastatus mes galime atsekti dar iš Senovės Graikijos ir Romos laikų, kuriuose vykdavo miesto tarybos posėdžiai, tačiau rotušė, kai institucija atsiranda nuo miestų savivaldos atsiradimo laikų. Tai buvo centrinis miesto pastatas, aplink kurį vyko visas miesto veiksmas: turgus, naujienų ar bausmių skelbimo ir vykdymo vieta. Europos miestuose rotušės buvo statomos nuo XII a., kai visuomenė išsilaisvino nuo feodalinės priklausomybės ir iš valdovo gauna miestiečių privilegija – Magdeburgo teisę[1]. Pirmosios rotušės buvo rūsčių formų, greičiausiai atliko ir gynybinę funkciją. Priedas Nr. 6 Vilniaus rotušė 1808 m. 2016.Vasario 6 d. Kaip būsima gidė, nepraleidau šanso nuvykti į Rygą pasižiūrėti kelionių mugės. Iš tiesų buvo labai smagu. Tris valandas praleidome salėse, kuriose buvo pilna iš įvairių pasaulio šalių atvykusiu atstovų su savo idėjomis ir kelionių maršrutais. Iš tiesų labai malonus pasivaikščiojimas. Bet niekur nebuvo nemokamų tušinukų... ;DD Didžiausias netikėtumas buvo, kai vaikštinėdama, prie vieno iš stendų aš išvydau pažįstamą veidą. Guna. Latvė mergina, kuri Vilniuje studijavo su erasmus programa. Buvo taip nerealu susitikti. Seniai tokio šilto apkabinimo neturėjau. Vis dėl to pasaulis mažas. Po trijų valandų šurmulio, visa mūsų kompanija nukeliavo į Lido laisvalaikio centrą, kur mes galėjome atgauti jėgas ir pavalgyti. O tai buvo būtina, nes mūsų dar laukė apžvalginis turas po Rygos senamiestį.
Norit žinoti, kas nutinka maistu, kuris per ilgai stovi šaldytuve? Ne, aš ne apie tuos produktus, kurie genda. Aš apie tuos, kurie stovi ilgai ilgai, ir vis perkeliami į kitą, vietą, bet tu juos matai ir galvoji, kiek dar ilgai aš juos laikysiu... Vat ir tada, kažkurią akimirką tu pajauti tą nenumaldomą norą atsikratyti tuo nuolat perkeliamu, iš vienos šaldytuvo pusės į kitą, produktu. Atsidarai receptų puslapį ir ir parašai žodį "tunas". Ir vualia... Štai nuostabūs sumuštiniai, kuriuos, kaip visada patobulinus yra nerealu valgyti. Dar vienas mano siuvinėtas darbelis kurį man buvo labai malonu siuvinėti. Visų pirma, nes tai pirmas darbas, kada aš siuvinėjau ant juodos medžiagos. Tad pirmiausia man teko priprasti prie to, kas skylutės taip gerai nesimato, kaip ant baltos medžiagos. Be to, langeliai yra mažesni nei man įprastoje medžiagoje. Bet niekis. Mano akis priprato ir viskas buvo gerai. Antra, paveikslo schema neturėjo spalvų legendos, kuri ir gadino šiek tiek nervų ir teko kiekvieną spalvą renkantis neštis visą siuvinėjimo medžiagą ir derinti. Trečia, tai tikriausiai pirmas darbas kada mano klaidų yra mažiausiai. Ir schema beveik atitinka tai, kas yra ant medžiagos. Šis gėris buvo baigtas tada, kai daug maž planavau ir spėjau padovanoti jį šeimai per Kalėdas. Saulės sistema pradėjo formuotis iš milžiniško dujų ar dulkių debesies maždaug prieš 4,6 mlrd. metų. Saulės sistemai būdinga, kad arčiau Saulės esančios planetos yra tankesnės, o tolimesnės daugiausiai sudarytos iš dujinės medžiagos.
Per milijonus metų, milžiniškas dulkių ar dujų debesis susitelkė į plokščią besisukantį diską, turintį tankią, karštą centrinę sritį. Artimesnės centrinei sričiai disko dalyse kietą pavidalą išlaikė tik uolienų dalelės ir metalai, kitos medžiagos išgaravo. Ilgainiui uolienų ir metalo dalelės sulipo į planetesimales, o šios į vidines uolines planetas: Merkurijų, Venerą, Žemę, Marsą. Išorinėse dalyse vyko panašūs procesai, bet čia kietos dalelės buvo sudarytos ne tik iš uolienų, bet ir iš suledėjusių junginių – vandens, amoniako ir metano. Iš šios medžiagos susidarė planetų milžinių - Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno – branduoliai, kurie ilgainiui, gravitacinės jėgos dėka, pritraukė daugiau ir daugiau tos pačios medžiagos. |
AutoriusVida. 23. Kategorijos
All
Archives
September 2016
|