Ir viskas ko reikia - surasti ko nori (duoti tam laiko tiek, kiek reikės) ir TIKĖTI..!
Aš noriu tobulėti. Aš noriu augti ir siekti kažko, kas šią akimirką atrodytų neįtikėtinai aukštai... Ne mano nosiai... Bet aš noriu siekti. Nes galiu. Ne todėl, kad turėčiau daug pinigų banke, gerą butą ar puikią mašiną. Aš noriu turėti daug pinigų, nes tą akimirką, kai aš juos jau turėsiu, aš būsiu kitoks žmogus. Aš būsiu žmogus, su kitokiu mąstymu, su kitokiais sugebėjimais, su kitokiu požiūriu į gyvenimą. Ir aš tai būsiu padariusi pati. Įrodžiusi daugiau ne kitiems, o sau. Jog aš esu verta stovėti prieš daugybe žmonių ir pasakoti savo sėkmės istoriją. Pasakoti, kaip sėdėjau su virpuliu viduje ir ašaromis akyse, kai mane žudė nežinomybė, kas aš ir ko aš noriu... Ir kaip aš tai pasiekiau. Kaip dar kartą įsimylėjau gyvenimą ir viską, kas yra aplinkui. Ir gal netgi užbaigiau studijas. Ir nors tas diplomas bus padėtas į garbingą vietą namuose, tačiau tai bus vienintelis jo panaudojimas. Ir aš nieko prieš. Tiek to, pasikankinau ir yra. Juk Tu visada ieškai galimybės net ir neįdomiuose dalykuose. Tai čia tikrai rasi kažką gero...
Ir viskas ko reikia - surasti ko nori (duoti tam laiko tiek, kiek reikės) ir TIKĖTI..!
0 Comments
Kitą kartą, kai eisi į seminarą plėsti savo supratimą apie gyvenimą, nenusivilk, kad visą teoriją tu jau žinai. Kad Tavo pomėgis, mokslas, gyvenimo būdas prilygsta Tau patinkančio saviugdos specialisto žinias. Nenusivilk. Bandyk atrasti, ką gero ji parodė. Gal būt viskas buv žinoma, tačiau atrask kokią nors naudą. Viskas negali būti taip blogai. Gal būt jis parodys kokią nors idėją, kaip papasakoti tai, ką žinai. Arba gausi tiek daug vitamino C ir išeisi iš senimaro su skaudančiu pilvu. Juk nėra taip blogai. Taip pat gali išmokti, kaip dėstyti ir pasisemti įkvėpimo. Juk tame ir esmė. :)
Būna akimirkų, kurios žudo. Kai nežinai, kas esi, kai nežinai, kodėl ar kam. Baisiausia, kad kažkas liks įskaudintas. Ir Tu to nenori. Tačiau negalima gyventi su baime, kad kažkas liks įskaidintias. Turi gyventi. Tau liepia stoti. Tu stoji. Daug maž galvodamas, kad ten Tavo vieta. Nors visas Tavo kūnas šaukė, jog nereikia to daryti. Palauk metus. Atrask, kas esi. Ir tada būsi laiminga. Bet Tu klausei visų išskyrus savęs. Turėk nuomonę, tikėk savo nuojauta. Ji žino. Ji žino tai, ką Tu suprasi tik po kurio laiko. Tačiau ji žino. Ir tada Tau nereiks kankintis su pasekmėmis. Kas Tu? Nežinau. Tu ištversi. Čia nėra net kalbų apie kitą variantą. Tačiau kam kankintis. Pamaištauk šiek tiek. Turi juk kada nors pradėti gyventi. O viskas, ką darai, klausai kitų nuomonės. Klausai kitų, kurie mano, jog žino, kas yra geriausia Tau. Blogiausia, kad jie nežino, kas Tu. Niekas nežino. Ar kada nors esi tai sakęs kam nors? Kas Tu? Daugelis mano, kad žino. Tačiau tai netiesa. Jie nežino, nes tai paslėpta giliai giliai viduje. O kodėl? ... Įdomu, ar kada nors sužinosime. Kodėl tylėjai... Kodėl melavai net sau pačiam. Nors ir sakei, kad to nedarai. Jeigu taip jau yra... Kada pagaliau pradėsi gyventi?
|
AutoriusVida. 23. Kategorijos
All
Archives
September 2016
|