kompozicijos tipas, grindžiamas kolonų ir jų laikomų konstrukcijų formomis ir deriniu. Geriausiai atpažįstama kolonose.
Vitruvijus dar I a. pr. Kr. Čia jis plačiai remiasi ankstesnių architektų, ypač helenizmo laikotarpio, išmintimi.
- Pagrindas - dažniausiai laiptuotas (stereobatas), įrengiamas ant viršutinio, nuo žemės pakelto pagrindo.
- Kolona - kyla ant viršutinės stereobato dalies – stilobato. Kolonos pagrindinės dalys – bazė, liemuo ir kapitelis.
- Perdanga - ant kolonų esanti besiremiančių sijų nešamoji dalis - antablementas. Jis susideda iš 2 arba 3 dalių: architravo – pagrindinės sijos, besiremiančios į kolonas, frizo – pačios perdangos arba, tiksliau sakant, dalies, esančios virš antablemeto, ir vainikuojančios dalies – karnizo.
sudėtinėmis dalimis realizuojamas laipsniškas perėjimas nuo vertikalių dalių į horizontalias, nuo stačiakampių – į užapvalintas. Kapitelis sukuria perėjimą nuo vertikalios kolonos iki horizontalaus antablemento.
Dorėninis orderis
Bruožai:
- Lakoniška
- Suteikia tvirtumo įspūdį
- Neturi bazės, stovi tiesiai ant stilobato
- Aštrios kaneliūros
- Šiek tiek žemiau vidurio į apačią platėja
- Kapitelis sudarytas iš abako ir echinos
- Ant abako dedamas konstruktyvi horizontali sija – architravas
- Visos kolonos laiko antablementą
- Yra triglifai ir metopos
- Po triglifais yra trikampio formos gutai, vaizduojantys vandens lašus
- Dažniausiai kolonos centruoto pagal triglifus, išskyrus kraštines kolonas
Priekinio fasado viršutinė trikampė dalis nuo pagrindinės jos plokštumos būdavo atskiriama horizontaliu karnizu ir paprastai būdavo įgilinama. Trikampį virš jos sudarę stogų kraštai taip pat būdavo karnizo pavidalo. Ši trikampė dalis vadinama frontonu. Trikampis frontono laukas be jį rėminančių karnizų vadinamas timpanu.
Frontonus neretai puošdavo skulptūra – horeljefai, bareljafai, statulos, jų grupės. Ant stogo, frontono kraštuose statydavo statulas, skulptūrines grupes arba ornamentinius papuošimus – akroterijus.
Bruožai:
- Antablementas žemesnis
- Atsiranda bazė
- Kraštiniai triglifai centruoti ties kolonomis
- Kolonos ne tokios masyvios
- Kolonos viršuje, po kapiteliu, astragalo apvadėlis apjuosia koloną tarsi žiedas
- Kolonos turi apvadus ties baze ir stovi ant žemų kvadratinių plokščių arba kyla nuo cokolių
- Ant kolonos liemens nebėra kaneliūrų
Jonėninis orderis
IV a. pr. m. e., Jonėninis orderis pasidarė dar labiau raitytas ir kartu labiau mėgstamas nei dorėninis orderis. Ryškiausias pavyzdys -
Erechtėjonas.
- Grakštesnis nei dorėninis
- Kolonos stovėjo ant bazės, kuri įsiterpia ant stilobato
- Beveik visada kolonos yra vagotos
- Ryškiausias bruožas - dvi riestos voliutos kolonos kapitelyje
- Voliutos yra ant echinos, kuri papuošta įvairiais ornamentais
- Pradžioje voliutos buvo viename lygyje, tačiau vėliau imta jas kraštuose kilstelėti viršun užtikrinant, kad jos matomos vienodai žiūrint tiek iš fasado pusės, tiek iš šono
- Po voliutomis, kolona galėjo turėti platų žiedą ar kaspiną, atskiriantį kapitelį nuo kolonos su įdubomis. Tarpe tarp voliutų (arba nuo jų "akių") galėjo kaboti vaisiai ar gėlės
Nedidelėse jonėninėse šventyklose jonėnines kolonas pakeisdavo grakščių merginų skulptūros – kariatidės.
Ankstyvojoje stadijoje jonėninis kapitelis buvo stipriai ištęsto stačiakampio plano, vėliau tapo artimas kvadratui.
Korintinis orderis
Pasak Vitruvijaus, Korintinį orderį sukūrė architektas Callimachus. Pasak legendos, architektas kapinėse pamatė ant kapo paliktą krepšelį su žaislais. Pats krepšelis buvo uždegtas plokšte, kad apsaugoti nuo lietaus. Po ilgo laiko, čia išaugo akanto krūmas ir jo šakos susipynė su su krepšio skylutėmis. Šio vaizdo įkvėptas, Callimachus, naudodamasis kitais orderiais kaip pavyzdžiu, sukūrė naują orderio tipą.
- Panašus į Jonėninį orderį, tačiau šiek tiek grakštesnis
- Lengvesnė bazė
- Turi kaneliūras, kurios irgi gali būti ornamentuotos
- Įmantrus, taurės pavidalo kapitelis
- Galima pastebėti voliutas, tačiau ne tokias didelės,mažia išsiskiriančios
- Voliutos dažnai kontrastingai išsisuka iš akanto lapų
- Kapitelis po savimi neturi "kaklo", o tik žiedo formos astragalą arba kaspiną, sudarantį kapitelio pagrindą, primenantį krepšio dugną.
- Architravas padalintas į dvi ar daugiau dalių, - lygiomis arba skirtingomis proporcijomis. Dažniausiai lygus, be papuošimų.
- Virš architravo yra frizas, kuris gali būti gausiai papuoštas arba paliktas lygus.
- Aukščiau esantis karnizas yra toks pat, kaip Jonijos orderio.
- Abakas - viršutinė kapitelio dalis (dažn. keturkampės plokštės pavidalo).
- Akroterijas - skulptūrinis dekoratyvinis elementas ant frontono kraigo arba kampų.
- Antablementas - pastato perdanga (dažn. virš kolonų) iš architravo, frizo ir karnizo.
- Architravas - apatinė perdangos (antablemento) dalis virš kolonos kapitelio.
- Astragalas - pusapskritimio profilio kolonos velenėlis su tiesaus profilio lentynėle.
- Bareljefas - skulptūra arba ornamentas, iškilęs iš plokštumos mažiau kaip per pusę savo tūrio.
- Bazė - profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis;
- Cokolis - išorinės sienos ar stulpo (kolonos) apatinė dalis (ppr. storesnė).
- Dentikulai - nedidelių stačiakampių kyšulių eilė (dantyta) dorėninio, jonėninio ar korintinio orderio karnize.
- Echinas - apvali netaisyklingo profilio kapitelio (dorėninio ar toskaninio) dalis, laikanti abaką.
- Frizas - vidurinė antablemento juosta (tarp architravo ir karnizo);
- Frontonas - trikampė ar pusapvalė viršutinė pastato fasado (kai kada durų, lango) dalis.
- Gutai (lot. lašas) – nupjautos piramidės formos iškyšulėliai po dorėniniu triglifu.
- Horeljefas - reljefas, kurio skulptūrinis vaizdas iš plokštumos iškilęs daugiau kaip per pusę savo tūrio.
- Kaneliūra – kolonos ar piliastro išilginis griovelis.
- Kapitelis - viršutinė kolonos ar stulpo dalis.
- Karnizas - sienos išsikišimas (dažnai ornamentuotas) viršum durų, langų ar viršutinių pastato dalių, atbraila.
- Kariatidė - vertikali moters pavidalo atrama, laikanti perdangą.
- Kraigas – viršutinė šlaitinio stogo dalis.
- Metopa - dorėninio orderio frizo elementas; keturkampė plokštė tarp triglifų. Gali būti lygios arba papuoštos neaukštais bareljefais.
- Piliastras - konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; kolonos arba stulpo pavidalo vertikalus sienos kyšulys.
- Stereobatas - šventyklos arba kolonados laiptų pavidalo pamatas.
- Stilobatas - sen. graikų šventyklos arba kolonados pamato viršutinė pakopa arba jos paviršius.
- Timpanas - trikampio ar pusapskritimio formos įduba sienoje virš durų, lango ar portalo. Taip pat trikampė frontono plokštuma, apribota atbrailomis.
- Triglifas - dorėninio orderio frizo dalis: keturkampė plokštė su 2 arba 3 vertikaliais grioveliais.
- Voliuta - spiralės pavidalo užraitas su apsikritimu viduryje.