Europos miestuose rotušės buvo statomos nuo XII a., kai visuomenė išsilaisvino nuo feodalinės priklausomybės ir iš valdovo gauna miestiečių privilegija – Magdeburgo teisę[1]. Pirmosios rotušės buvo rūsčių formų, greičiausiai atliko ir gynybinę funkciją.
Vilniaus rotušė 1808 m.
Lietuvoje, rotušės pradeda atsirasti nuo XIV a. Rotušės sąvoka į Lietuvą atkeliavo per Lenkija, kurioje miesto savivaldos būstinę vadinama „Ratusz“. Pats žodis kildinamas iš vokiečių kalbos – „das Rathaus“ (miesto tarybos namai)[2].
Vilniaus rotušė 1877 m.
Istorija
XV a. (1432 m.) Žygimantas Kęstutaitis dar labiau išplėtė miestiečių teises. Kunigaikštis pats skirdavo miesto vaitą (dab. meras), kuris dar ėjo ir dvaro raštininko pareigas. Vaitas buvo atsakingas ir už baudžiamųjų bylų nagrinėjimą suolininkų teisme. Miestiečiai galėjo rinkti miesto valdžią – magistratą, kurį sudarė 12 burmistrų[3] ir 24 tarėjai. Magistratas tvarkė organizacinius ir finansinius miesto reikalus, o burmistras su miesto taryba sprendė civilines bylas.[4]
Vilniaus miesto Rotušė. 1581 m. F. Hogenbergo plano fragmentas.
Pirmasis rotušės pastatas, remiantis išlikusius pirmosios rotušės pamatais ir 1545 m. Vilniaus plano vaizduojamu vaizdu (Priedas Nr. 3), yra gotikinis, dviejų aukštų statinys su varpinės bokštu ir laikrodžiu. Tais laikais į jos ansamblį įėjo sargybos ir vaitų būstinės, nuomojamos krautuvėlės. Pastatas stovėjo ten, kur dabar yra Dailės muziejaus rūmai. Tai rodo gotikiniai šio pastato rūsiai.
Rotušės bokštas per gaisrą 1655 metais buvo apgadintas, taigi naujai atstatytame (1662 m.) bokšte buvo įmontuotas miesto laikrodis ir įrengta atvira galerija, kuriose per šventes grodavo orkestras.[5]
Rotušės aikštė 1797 m. J. Peška.
1785 m. L. Gucevičius pateikė tris rotušės atstatymo projektus. Vienas iš jų buvo su bokštu-kolona, ant kurios būtų stovėjusi karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio skulptūra (Priedas Nr. 2). Tačiau, dėl sunkios ATR tuometinės padėties (silpstanti valstybė po I ATR padalijimo (1772 m.) ir „išstekenta“ po Šiaurės karo (1700-1721m.)), buvo pasirinktas pigiausias ir kukliausias rotušės variantas. 1785–1799 m. vykdyta klasicistinė rotušės rekonstrukcija pagal trečią projektinį variantą. Tačiau L. Gucevičius neišvydo galutinai užbaigto savo kūrinio, nes darbams užsitęsus, Rotušė buvo užbaigta tik po jo mirties. (Priedai Nr. 5 ir 6)
Vienas iš L. Gucevičiaus rotušės projektų. Apie 1785-1786 metus.
XX a. rotušėje įkurtas Vilniaus miesto muziejus. Vėliau jis buvo pertvarkytas į Vilniaus dailės muziejų, dar vėliau – LTSR dailės muziejų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pastate veikė Lietuvos menininkų rūmai, nuo 1999 m. pastatas vėl tapo Vilniaus rotušė.
Rotušės aikštė
Aplink rotušę kūrėsi turtingi amatininkai, miestiečiai, pirkliai. Aikštėje, aplink rotušę, buvo įrenginėjamos prekybinės patalpos, pašiūrės, paviljonai. Čia buvo prekiaujama maisto produktais, amatininkų dirbiniais, žaliavomis, pašarais, malkomis, šiaudais. Dėl prekių kainų, tarp pirkėjo ir pardavėjo, dažnai kildavo nesutarimų, kartais net muštynių. Dėl to, 1541 m. Žygimantas Senasis išleido privilegiją, kuria nustatė kai kurių prekių (avižų, šieno, šiaudų, malkų) kainas.
Rotušės aikštėje stovėjo gėdos/plakimų stulpas (dar vadinamas Pilotu) bei kartuvės (jas pastatydavo reikalui esant; kiekvienam kartui buvo statomos kitos kartuvės).
J. Damelis. Prancūzų kariuomenė Rotušės aikštėje 1812 m. Litografija. 1846 m.
XIX a. per šią teritoriją keliavo Napoleonas su savo kariai į Maskvą (1812 m.) (Priedas Nr. 4). Rotušės aikštė tapo šių tragiškų įvykių liudininke. Po Napoleono kariuomenės siautėjimų, aikštė praranda savo didybę. Krautuvėlių, kurios buvo prieš tai, nebėra, aikštė grįsta stambiais lauko akmenimis, dalis tvorelės pašalinta, auga vos kelios tuopos. Aikštę užvaldžiusi prastuomenė ir keliaujantys muzikantai. (Priedas Nr. 7)
Autorius P. Rossi. Seniausias Vilniaus rotušės vaizdas. 1763 m.
Architektūra
Antablementą remia šešios dorėniško orderio kolonos. Šoniniai rotušės fasadai gana paprasti ir santūrūs. Vyrauja sienų plokštumos su simetriškai išdėstytomis langų angomis, kurias vainikuoja iš sienos plokštumos iškišti sandrikai. Puošnūs Rotušės interjerai yra kontrastas santūriai ir griežtai išorės architektūrai.
J. Oziemblauskas. Rotušės aikštė. 1834 m. Litografija.
Rotušė šiandien
O žmonėm, norintiems sumainyti žiedus istorinėje ir prestižinėje vietoje, už kuklią kainą (120-300 €) galima tai padaryti rotušės II aukšto foje, paskutinį mėnesio šeštadienį.
[1] Miestų savivaldos teisė susiformavusi XII-XII a. Magdeburgo teisė pirmiausia įsitvirtino Rytų Vokietijoje, vėliau Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Vengrijoje. Magdeburgo teisė nustatė miestiečių luomo teises – turto paveldėjimą, nuosavybės perleidimą, paskolų įrodinėjimą, atsakomybės už įvairius nusikaltimus, globėjų ir globotinių teises ir pareigas, testamentų sudarymą, prekybos ir amatų taisykles, miesto valdymą, teismų sudėtį ir procesą.
[2] http://www.vilniausrotuse.lt/ [žr. 2016.02.08]
[3] Bùrmistras – kai kurių valstybių miesto ar kitos bendruomenės savivaldos ar valdymo organo vadovas; dažn. renkamas bendruomenės tarybos arba gyventojų, miesto deputatų susirinkimo arba skiriamas vyriausybės. http://www.zodziai.lt/reiksme&word=Burmistras&wid=3073 [žr. 2016.02.08]
[4] Drėma, Vladas Dingęs Vilnius/Lost Vilnius, Vilnius: „Versus aureus“, 2013, p. 171
[5] Ten pat, p. 172
[6] Ten pat, p. 175
[7] Ten pat, p. 172
[8] Ten pat, p. 173
- Priedas Nr. 1 - http://www.radzima.org/eng/photo/16224.html [žr. 2016.02.08]
- Priedas Nr. 2 - https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/2/29/The_first_project_of_Vilnius_City_Hall_by_Lithuanian_architect_Laurynas_Gucevi%C4%8Dius.jpg [žr. 2016.02.08]
- Priedas Nr. 3 - Drėma, Vladas. Dingęs Vilnius/Lost Vilnius, Vilnius: „Versus aureus“, 2013, p. 171
- Priedas Nr. 4 - Ten pat, p. 176
- Priedas Nr. 5 - Ten pat, p. 175
- Priedas Nr. 6 - Ten pat, p. 174
- Priedas Nr. 7 - Ten pat, p. 177
- Priedas Nr. 8 - http://sudilovski.livejournal.com/101709.html [žr. 2016.02.12]
- Drėma, Vladas. Dingęs Vilnius/Lost Vilnius, Vilnius: „Versus aureus“, 2013, p. 171-179
- Kirkoras, Adomas Honoris, Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius: "Mintis", 2012, p. 65-67
- Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2008, T. 14, p. 8
- Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2011, T. 20, p. 340
- Lietuvos istorijos paskaitų metu daryti užrašai (Gidų kursų)
- http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/977?id=977&oe=2 [žr. 2016.01.30]
- http://www.istorikas.lt/konspektai/atr-politinis-smukimas-ir-zlugimas-xvii-xviii-a/ [žr. 2016.02.08]
- http://www.ivilnius.lt/lankytinos-vietos/dvarai-rumai/vilniaus-rotuse/ [žr. 2016.01.30]
- http://testinis.kpd.lt/lt/node/780 [žr. 2016.02.08]
- http://www.vilniausrotuse.lt/ [žr. 2016.02.08]
- http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/top-20/rotuse/ [žr. 2016.01.30]