Palikau telefoną autobuse grįždama iš Panevėžio. Bet ne taip, kai kiti normalūs žmonės, aš nepuoliau į paniką. Aš priverčiau save mąstyti, kad aš atgausiu telefoną. Ir taip nutiko. Vienas iš dalykų, ką aš įsivaizdavau, buvo jog mano mamai pskambino žmogus, radęs telefoną. Ir ką Tu manai? Realybėje, mama paskambino man, ir vairuotojas atsiliepė. Jis paliko telefoną Vilniaus autobusų stoties informacijoje. Aš nežinau, kur ji yra, tačiau nieko tokio, rasiu. Aš buvau rami visą tą laiką. Sukūriau sau jausmą, kad telefonas grįš pas mane. Ir jis grįš. Rytoj, kai nueisiu jo atsiimti. Visata viską suplanavusi taip, kad man būtų geriau. Juk tai faktas. Ji išdėlioja kortas taip, kad aš galėčiau viską įveikti. Oh... And I am good at that! I can do anything!!! Yes, I can! :) Oh... I feel great...
0 Comments
|
Categories
All
Archives
July 2016
|