Grįžau į Velžį ir tik atvažiavus susipykau su pasauliu. Aprėkiau brolį, mamą. Ir tik todėl, kad viskas susidėjo į vieną vietą. Tai, ką visada nurydavau, šokį į viršų. Man patinka vairuoti. Tačiau mano šeimoje niekas to nesupranta. Mama niekada nevairavo, brolis buvo auginamas dvasia, kad vyras turi daryti tai ką vyrai daro, o moterys gali padaryti ne tik, ką moterys turi daryti, bet ir tai, ką vyrai gali. Žodžiu, jam pasisekė. Bet kai mama man nuolat prikiša, kad geriau vairuotų brolis, nes jis vyras, manyje viskas užverda. AŠ IRGI MOKU VAIRUOTI. Kodėl nemoku vairuoti taip gerai, kaip brolis? Nes retai gaunu pavairuoti. O man taip patinka. Tad aprėkiau visus ir užlipau į savo kambarį. O po to dar pradėjo kabinėtis, kad važiuojam į Babilioną. Aišku man dar užvirę nervai, tad pradėjau atsikalbinėti, "juk nemoku vairuoti". Tačiau galiausiai teko nusileisti. Gi Velykos ant nosies. Apsipirkti tai reikia. O brolis pas Vitą važiavo. Tuo ir baigėsi vakaras, kad galiausiai teko pradėti kalbėti. Ir tuo viskas buvo užmiršta. Bet deja ne man. Vis dar jaučiu nemalonų jausmą krūtinėje...
0 Comments
Teisybė yra sakoma, kad jeigu nesitiki smagiai praleisti / nesitiki nieko iš kažko, tai viskas apsisuks į labai nerealų įvykį. Taip ir atsitiko, kad šie Nauji metai tapo vienais geriausių, kokius kada nors turėjau.
O viska prasidėjo nuo to, kad mano mama ėjo į Bandymų stotį švęsti naujų. Kadangi neturėjau planų, o sėdėti namuose nenorėjau, tai nusprendžiau eiti kartu. Per Facebook mane pasveikino Neringa. Kadangi žinau, kokia yra Neringa, nenustebau, kai paklaususi ar ji yra Velžyje, gavau teigiamą atsakymą. Įkalbinau eiti kartu. Viskas ėjosi tikrai labai įdomiai. Po ilgo laiko nuėjau pas ją. Pradėjome bendrauti ir buvo labai aišku, kad niekas nepasikeitė net ir po tiek laiko nebendravimo. Buvo lengva ir paprasta. Aišku, mes skirtingos ir to nepakeisi, tačiau tai netrukdė mūsų bendravimui. Bandymų stotis pasitiko mus su muzika. Jau grojo muzikantas, vyko pašnekesiai. Prie stalo sėdėjo visi man pažįstami žmonės: mama, krikšto tėtis, Gėnė, Rima su vyru, nes Janina su draugu prisijungė. Iš tiesų buvo gera juos pamatyti. Mes su Neringa įsitaisėme šalia. Viskas vyko labai gražiai. 12 h ėjome šaudyti fejerverkų. Neringa turėjo savo, paprašėme, kad ir mūsų iššautų. Prisijungė Julius, kuris taip pat nebuvo pasikeitęs. Dar po fejerverkų visi trys nuėjome prie stalo, aplinkinius pasveikinome su Naujais. Šiek tiek pasėdėjome, Rima pasijuokė, kad niekas nepasikeitė tarp Neringos ir Juliaus. Vis dar draugai. Darželyje po stalu bučiuodavosi. Juokėmės iš to. Pasėdėję gal dar kokį pusvalandį, nusprendėm, kad laikas pas mane daryti after party. Julius buvo su mašina, tad neteko per šaltį keliauti į namus. Nors daryti after party pas mane kilo dėl to, kad aš turėjau senus darželio video, kuriuos Neringa buvo labai užsivedusi žiūrėti. O ir aš, išsiilgusi bendravimo, skatinau tai. Įsitaisėme močiutės kambaryje. Julius buvo atsivežęs tris butelius šampano ir dar kažkokio stipraus gėrimo. Mes su Neringa lengvai gėrėme šampaną, o Julius tą kitą gėrimą. Gavosi tai,kad visi lengvai apgirtome. Julius ypač. :D Jau kilo noras keliauti namo. Ir tada viskas prasidėjo. Julius sumąstė, kad jis labai nori parvažiuoti su mašina namo. Jis kominis. Stovėt stovi, tačiau šneka nesąmones. Aišku, kai geros draugės, mes tikrai neleidom jam važiuoti. Tačiau jis reikalavo. Dar prieš visą sumaištį aš ištraukiau jo mašinos raktelius iš kišenės ir padėjau virtuvėje, spintelėje. Pasakiau, kad jis raktelių negaus, nes mano mama juos turi. Jis nuėjo į mano mamos kambarį, kuriame ji miegojo ir bandė prašyti raktelių nuo automobilio. Gerai kad mama yra greitai susivokiantis žmogus (o gal dėl to, kad turi tokį prisigeriantį vyrą), ir pasakė, kad neduos. Mes kažkokiu būdu jį sugebėjome iškrapštyti iš namų ir užkalbėję dantį išvedėme namo. Kalbėjome daug ir ilgai. Apie bet ką (that's a team work), kad tik Julius neprisimintų. Tačiau pusiaukelėje tarp Neringos ir jo namų, jis vis dėl to prisiminė raktelius ir nusprendė grįžti. Mes apsižodžiavome. Oh... buvo linksma.... Man buvo linksma. Nepamenu, kada būčiau rėkusi ir sakiusi, ką galvoju. Buvo labai gera išlieti tai. Tačiau tai buvo labai menkutis pasispardymas palyginus kiek aš laikau viduje. Galiausiai, jis taip greitai nuėjo iki manęs, kad mes jo nebegaudėm. Po kiek laiko jis pats grįžo. Bet ne vienas. Jis grįžo su mano dviem šunimis, kurie jį nusekė. Viduje aš juokiausi. Ir tada atsitiko tai, kad Julius nuėjo kažkur. Dingo. O aš tuo metu turėjau parvesti šunis ir juos pririšti. Ką gi. Tai ir padariau. Mes su Neringa vėl atėjome pas mane. Pririšusi šunis, mes vėl turėjome prisiminti Julių, kuris šį kartą buvo dingęs. Girtas ir neaišku kur. Baisiausia, kad kur nenugriūtų ir neužmigtų. Neringa paskambino mamai ir iškrapštė ją iš lovos. Ji atvažiavo pas mus surasti, kad padėtų surasti Julių. Bet tuo metu mums pagaliau pavyko su juo susiskambinti. Ir Neringos mamai teko tik jį paimti. Ir aš tikrai tikėjausi, kad tuo viskas ir baigsis. Tačiau kurgi... Telefone matau dar vieną skambutį nuo Neringos. O gi Juliaus namų raktai yra prikabinti prie mašinos raktų. JAP... Atkabinau raktelį, ir paduodu Neringai. Ji bėga pasitikti mamos, kur įsuko ne į mano kiemą, o į Ališauskų (kaimynų). Mosikuodamasi raktu, Neringa jį pameta. JAP!!! Ji pameta raktą sniege. Ir mes pusę valandos ieškome rakto. Bet jo nerandame. Julius nakvoja pas Neringa, mano kaimynai įspėti, kad raktas pamestas pas juos įvažiavime. Kitą kitą, Julius atkeliauja pasiimti mašinos. Jis nieko nepamena. Gal ir gerai. Tačiau tai buvo viena geriausių Naujųjų nakčių mano gyvenime. Oh.. Buvo linksma. + Visą tą laiką aš buvau su suknele aukščiau kelių (zebrine)... Oh... Va čia tai linksmybės. ;D |
Categories
All
Archives
July 2016
|