Man jau besiruošiant išvykti, vaikinukas skaitė Didžiosios Britanijos pinigų istoriją. Aš priėjau prie jo ir kažkokiu būdu mes pradėjome kalbėtis. Ir tuo viskas prasidėjo.
Mes daug laiko pravaikščiojome po Vilnius, aš jam aprodžiau pagrindinius Vilniaus objektus. Po to mes nuėjome į Artistus ir daug kalbėjomės. Alus baigėsi, bet abiem norėjosi dar kartelį susitikti. Būtent tai paskatino mane pakvieti jį į koncertą, kuris vyks Artistuose tą vakarą. Aš iškeliavau į Gidų kursus, o jis išėjo pavalgyti. Ir vakare mes klausėmės merginos su grupe. Tačiau Jazz man ne prie širdies ir mes gan greitai išėjome. Vis dėl to buvo ilga diena su daug įspūdžių ir bendravimo.
Dar prieš tai mes kalbėjome, kad reiktų susitikti Lietuvių organizuojamame Couchsurfing meet'e. Kitos dienos vakarą aš jau keliavau į Būsi Trečias, kur turėjo įvykti susitikimas. Tikėjausi, kad ateis kokie 10-15 žmonių max, tačiau vakarui įpusėjus viskas taip įsisiūbavo. Prisirinko visa salė, kai kuriems žmonėms nebuvo kur atsisėsti... Komanda iš Bulgarijos man labai patiko. Tokie jauni, tik 18, bet atrodo jaunesni, tačiau tokie linksmi. Ir tas keistai akis dėliojantis gėjus, kuris buvo žavus bet keistu žvilgsniu. O ir jo geriausia draugė tokia linksma. Tiesiog nušviečianti kambarį.
Buvo ir ne itin malonu, kai Agnė, mergina, kuri lyg ir organizuoja šį susitikimą, keistai į mane žiūrėjo, kai aš norėjau susodinti visus prie vieno stalo, o ne atskirai prie staliukų, kad visi sėdėtų. Bet aš ją ignoravau ir viskas ėjosi kuo puikiausiai.
Buvo labai smagu bendrauti su skirtingais, kitokių kultūrų žmonėmis!
Callum problemos prasidėjo tik įvažiavus į Belgiją. Pasirodo, viza, kurią jis gavo yra ne ta, kurios reikia įvažiuoti į šalį. Visų pirma, niekas su juo nekalbėjo angliškai. Moteriškė, kuri tikrino pasus, kurį laiką bandė susisiekti su kuo nors,kas kalba angliškai. Kai toks žmogus atsirado, ilgą laiką Callum turėjo aiškintis, ką jam dabar daryti, nes pagal viską jis Baltarusijoje nelegaliai. Po kiek laiko aiškinimosi, pareigūnas priėjo ir pasakė, kad "Tu atrodai patikimas, ir mes tave praleidžiame, tačiau jokiu būdu iš šalies nekeliauk pro tuos pačius postus. Niekasne norim problemų."
Galiausiai atsidūręs Baltarusijoje, šiek tiek atsipūtė. Tačiau ten niekur nėra WiFi. Ir visur gailma rūkyti. Ne tik kavinėje, bet ir troleibuse.
Dar didesni nuotykiai tęsėsi, kai Callum norėjo išvykti iš šalies. Vėl buvo prisikabinta prie vizos, tačiau tai nesutrukdė įlipti į traukinį. Jam buvo pasakyti, kad į Lietuvą jis vykti negali. Išvykti jis gali tik pro Ukrainą, Rusiją arba Lenkiją, kurią jis ir pasirinko. Kai jau buvo traukinyje, pasieniečiai atėjo tikrinti dokumentų/bilietų. Pagal šalies įstatymą, negalima išsivešti Baltarusiškų rublių. O jis jų turėjo piniginėje. Jam buvo lieptą parodyti piniginės turinį. Jau galvojo, kad bus blogai, tačiau niekas nieko nedarė. Pareigūnai liepė išeiti iš kajutės. Jie užsidarė ten, ir jis girdėjo, kaip buvo tikrinami jo krepšiai. Tuo metu jo pasas buvo pas vieną iš pareigūnų. Kai jie baigė kratą jo kajutėje, jam buvo įsakyta niekur neiti, o jie dingo su jo dokumentais.
Po kiek laiko jis užsimanė į tualetą. Atidaręs kajutės duris rado prie durų stovintį apsauginį. Jis jį nusekė iki tualeto. O kai šis iš jo išėjo, pareigūnas įėjo ir apžiūrėjo tualetą...
Dokumentai Callum buvo gražinti likus pusvalandžiui iki traukinio atvykimo į vietą. Štai kaip žmonės grįžta į praeitį...