Taigi man nepavyko perskaityti visų knygų per 2015 metus, bet nieko kito juk ir nesitikėjau. Pratęsiu challenge šiems metams. Bandom dar prailginti perskaitytų knygų sąrašą. :)
0 Comments
Aš nesakau, kad perskaitysiu tiek knygų, kiek yra sąraše, tačiau man patinka idėja ir aš pasiruošusi tai pradėti. New challenge!! :)
* Jeigu tu pakankamai stiprus, nesigėdyk apsimesti silpnu; priešininkas dėl to praras atsargumą ir puls ankščiau laiko. (23) * Žmogaus, ginančio savo draugus, neveikia gyvenimo audros; jis turi jėgų nugalėti sunkumus ir žengti į priekį. (24) * Šviesos karys žino, kad tam tikros akimirkos kartojasi. Dažnai susiduria su tomis pačiomis problemomis ir jau pažįstamomis situacijomis; tada nusimena manydamas, kad gyvenime nesugeba žengti pirmyn, jeigu sunkios akimirkos užklumpa ir vėl. "Jau tai esu patyręs", - skundžiasi savo širdžiai. "Iš tiesų tu tai patyrei, - atsako širdis. - Bet niekada neįveikei". Karys tuomet supranta, kad pasikartojantys potyriai turi vienintelį tikslą: išmokyti to, ko jis nenori išmokti. (26-27) Vienintelė poezijos knyga, kurią perskaičiau, mokiausi mintinai eilėraščius ir galėčiau skaityti dar kartą. Neesu skaičiusi daugiau šios autorės knygų. Tačiau į Jurgos Ivanauskaitės knyga yra daugiau nei poezijų rinkinys. Nemėgstu poezijos. Niekada jos nemėgau. Tačiau lemtingo atsitiktinumo dėka, aš ją ištiesų pamilau. Jokių kitų eilėraščių aš esu skaičiusi su tokiu malonumu, kaip šioje knygoje esančių. Knyga buvo išleista autorės mirimo dieną (2007.02.20). Akį patraukia išraiškingi piešiniai ant viršelio ir viduje. Tai pačios autorės studijų metais piešti piešiniai. Įdomu tai, kad šioje knygoje žodis "mirtis" paminėti 32 kartus, o žodis "džiaugsmas" - tik 4. Su šia knyga susipažinau dar mokykloje, kai mano lietuvių kalbos mokytoja liepė man dalyvauti meninio skatymo konkurse. Ji pasiūlė iįmoki deklamuoti eilėraštį "Vasara" ir man jis iš tiesų patiko. Dabar, praėjus daugiau nei 4 metams, karts nuo karto užmetus akis į eilėraštį, aš vis dar galiu jį padeklamuoti. Tas mirties jausmas, kuris alsuoja kiekviename eilėraštyje... Pyktis, kad nepavyksta ko nors pakeisti... Noras gyventi... Kova... Jaučiu kiekvieną emociją sklindančią iš šios knygos. Turbūt dėl to ši knyga man taip ir patiko. Ji sukrėtė mane iki pačių gelmių. Parodė, koks trapus yra gyvenimas... Pasakymas byloja - neteisk knygos pagal viršelį. Dėja, aš visada judge'inu knyga pagal viršelį. Nieko negaliu sau padaryti... Jeigu tai sovietinių laikų knygą, man reiks daug energijos, kad galėčiau ją perskaityti. Greičiausiai jos net nepaliesiu. Pavyzdžiui, man patinka rašytojas Edgaras Alanas Po. Dabar skaitau jo novelių rinkinį "Raudonosios mirties kaukė". Iš tiesų visos novelės yra lengvai skaitomos, tačiau nuotaiką sukurią tikrai labai sunkią, skausmingą. Prie viso šito prisideda ir tai, kad knygą yra sovietmečio tipo leidimo. Dėl to vien ją pamimti neskatina malonus viršelis. Taigi, kokia gera idėja yra pavaizduota paveikslėliuose. Čia negalėčiau rinktis pagal knygą viršelį, nes jo papraščiausiai nėra. Būtų įdomu, ar Lietuvoje pavyktų toks eksperimentas? Žinant knygų kainas, ar daug žmonių pirktų tokias knygas? Manau, tokį varijantą būtų galima padaryti su bibliotekomis. Aš dažnai užsuku į biblioteka nežinodama ko noriu. O tai būtų puiki patirtis, kuri gal būt padėtų atrasti ką nors naujo. Juk yra sakoma, kad tinkamu metu perskaityta knygą gali pakeisti gyvenimą. "Knygos atsiranda ne pildant kažin kokias užgaidas ar tęsint senus pažadus. Metų metus brandini idėjas, jos neduoda tau ramybės, kol jų neužrašai, - štai kaip parašoma knyga." Šie R. Bach'o žodžiai, iš knygos "Palikę Užuovėją", visiškai atspindi mane. Dievinu rašyti, tačiau kartais nežinau, kas mane stabdo tai daryti. Būna ir taip, kad kurios nors istorijos rankraščių nepaliečiu ištisus metus. Tačiau mintis vis sukasi galvoje. Kirba ir neduoda ramybės. Tyliai tūno viduje, kol po truputėlį dėliojasi vaizdas, tačiau sakiniai nesilipdo... Iki tos akimirkos, kai viskas tiesiog sprogsta ir tu praleidi naktį, dvi rašydama nežinia ką... Ir tada, pradėjus švisti, pamatai, kad parašei tiek nedaug, nes vis taisei ir taisei... Bandei pasiekti tobulybę, kuri yra neįmanoma. Tačiau tai tavęs nesustabdo. Iki tol, kol sprogimas pagaliau nustoja liepsnoti. Žiežirbos plaikstosi, tačiau kibirkšties nebėra. Bet tik trumpam. Jeigu ne viena, tai kita istorija mane pagauna ir aš privalau vėl rašyti.
|
AutoriusVida. 23. Kategorijos
All
Archives
September 2016
|