- Mes niekada nerasime merginos. Ji jūros dugne.
- Ji nėra jūros dugne. Ji tik pagrobta kažkieno, kas ją paliko pas Sirenas ir jeigu mes jos nerasime, jos pavers ją sirena. Oh... Kaip aš mėgstu, kai viskas taip gražiai išsisprendžią... - Tomai, tavo sarkazmas mane jau erzina... - Lukas buvo susinervinęs kur kas labiau nei visada.
- Negi mes negalime nieko padaryti? - Natalija stovėjo prie BOS, kol Lukas bandė surasti ką nors naudingo.
- Pasak BOS, yra galimybė ją surasti, tačiau šiam ritualui reikia vandens būtybės. Be jos mes nieko nepadarysim. O paskutinė undinė, kurią pažinojau, žuvo, kai ją užpuolė Nekronas.
- O mes negalime jos tiesiog išsikviesti? - paklausė Natali.
- Deja, jeigu nepažįsti, nieko nesigaus. Jos turi žinoti tą, kas ją kviečia. Kitokiu atveju jos neatsiliepia.
- Undinė? - lyg pažadintas iš miego paklausė Baku. Visi sužiuro į jį. - Aš pažįstu undinę.
- Tu pažįsti undinę? Kur tu ją sutikai? Universitete? - pasišaipė Tomas.
- Taip, ji yra plaukimo komandos kapitonė, - atkirto Baku. - Kaip man ją iškviesti?
- Pala, tu rimtai? - Tomas net atsistojo. - Kaip tu su ja susipažinai?
Baku tik skėstelėjo rankomis.
- Tau reikia būti kuo arčiau vandens, kur ji gali atsiliepti. Tačiau reiktų, kad būtų nuošali vieta, kad niekas netrukdytų.
- O kaip ta uola, kur ankščiau slėpėsi Nekronas?
- Taip, tikrai. Ta uola turėtų tikti. Visi paskui mane.
- Ji nėra jūros dugne. Ji tik pagrobta kažkieno, kas ją paliko pas Sirenas ir jeigu mes jos nerasime, jos pavers ją sirena. Oh... Kaip aš mėgstu, kai viskas taip gražiai išsisprendžią... - Tomai, tavo sarkazmas mane jau erzina... - Lukas buvo susinervinęs kur kas labiau nei visada.
- Negi mes negalime nieko padaryti? - Natalija stovėjo prie BOS, kol Lukas bandė surasti ką nors naudingo.
- Pasak BOS, yra galimybė ją surasti, tačiau šiam ritualui reikia vandens būtybės. Be jos mes nieko nepadarysim. O paskutinė undinė, kurią pažinojau, žuvo, kai ją užpuolė Nekronas.
- O mes negalime jos tiesiog išsikviesti? - paklausė Natali.
- Deja, jeigu nepažįsti, nieko nesigaus. Jos turi žinoti tą, kas ją kviečia. Kitokiu atveju jos neatsiliepia.
- Undinė? - lyg pažadintas iš miego paklausė Baku. Visi sužiuro į jį. - Aš pažįstu undinę.
- Tu pažįsti undinę? Kur tu ją sutikai? Universitete? - pasišaipė Tomas.
- Taip, ji yra plaukimo komandos kapitonė, - atkirto Baku. - Kaip man ją iškviesti?
- Pala, tu rimtai? - Tomas net atsistojo. - Kaip tu su ja susipažinai?
Baku tik skėstelėjo rankomis.
- Tau reikia būti kuo arčiau vandens, kur ji gali atsiliepti. Tačiau reiktų, kad būtų nuošali vieta, kad niekas netrukdytų.
- O kaip ta uola, kur ankščiau slėpėsi Nekronas?
- Taip, tikrai. Ta uola turėtų tikti. Visi paskui mane.
Uoloje buvo šalta. Tomas tuoj pat apšvietė patalpą ugnies kamuoliukais.
- Baku, tau reikia susikoncentruoti į undinę, kurią pažįsti ir ją pašaukti. Ji turėtų atsiliepti.
- Lukai, kodėl neklausi, iš kur aš žinau ją.
- Laukiu kol pats papasakosi. O dabar kviesk ją.
Baku stovėjo prie olos krašto ir žvelgė į vandenį. Jis kuo puikiausiai prisiminė, kaip Adrina karštai bučiavo Arogą. Jis labai tikėjosi, kad šiuo metu Lukas nebuvo jo mintyse.
- Adrina, - jis labai aiškiai matė ją savo mintyse.
Slinko sekundės, po to jau ir minutės. Baku kelis kartus, pašaukė jos vardą. Deja, ji nesirodė.
- Tavo įsivaizduojama undinė neturi noro šiandien išlįsti ir pažaisti, - šiepė per dantį Tomas.
- Ji nėra įsivaizduojama! Atsiprašau, buvau įsitikinusi, kad ji pasirodys, - susikrimtęs Baku dar kartą pažvelgė į vandenį.
- Kas dabar? - paklausė Natali. Tomas jau žiojosi kažką sakyti, kai pasigirdo vandens bangavimas ir tylus bet aiškus oro pirmasis oro įkvėpimas.
- Oh wow... ji tikra, - Tomui net žandikaulis atvipo.
- Žinoma, kad tikra, - Adrina atrodė dar mistiškiau nei pirmą kartą, kai Baku ją norėjo išgelbėti.
Baku žengė žingsnį link jos.
- Taip ir galvojau, kad dar teks su tavimi susitikti.
- Tikrai?
- Vaizdiniai visada ką nors rodo. Mums buvo lemta susitikti.
- Džiaugiuosi, kad taip manai.
- Kas jie?
- Mano draugai.
- Jie Tao. Ar ir tu Tao?
- Kiek paskutinė kartą tikrinau, - žavus flirtas tiesiog sklido ore. Ne tik Adrina, bet ir Baku mėgavosi šia akimirka.
- Kodėl mane iškvietei?
- Man įdomu, ar vis dar nori nuveikti ką nors įdomaus, gal net pavojingo.
- Aš šiuo išsireiškimu turėjau omenyje seksą, ką tu turi omenyje?
- Surasti merginą, kurią laiko įkalinusios sirenos ir ją apsaugoti.
- Ne taip jau daug ir skiriasi. Pasilenk.
Baku lėtai pasilenkė ir Adrina pačiupusi jo veidą karštai pabučiavo. Visi nustėro. Baku nebuvo tas, kuris taip lengvai pasiduotų vilionėm. Tačiau Adrina buvo vandens būtybė. Nors, kaip undinė, valdyti minčių ji negalėjo, tačiau matyti jo mintis galėjo. Būtent to ji ir norėjo. Suprasti, ko Tao nori ir ar verta prasidėti.
- Pasitenkinai? - Baku švelniai žvelgė į ją.
- Gal būt kitą kartą aš tikrai pakviesiu tave.
- Nešvaistyk laiko su manim.
- Tai, ką mačiau tavo mintyse nėra sirenos. Tai Šen.
Tomas sukruto.
- Šen yra vandens drakonai gebantys kurti miražus. Tai, kas pagrobė merginą buvo mergina.
Adrina nusijuokė. Jos juokas buvo labai keistas. Skardus, aidintis...
- Kiek laiko tu praleidi vandenyje berniuk...
- Ką tu vadini berniuku? - įsižeidė.
- Man 1594 metai, - Adrina visikai nesutriko. - Aš gymiau vandenyje ir čia praleidau visą savo gyvenimą. Tad nesiginčyk su manimi, kai kalba eina apie magiškas vandens būtybes, - ji vėl atsisuko į Baku. - Šen, savo gimtąja forma yra drakonai kuriantys miražus. Tačiau tai, ko jūs nežinote, yra gebėjimas pavirsti į bet kokią vandens būtybę...
- Pala, - Baku įsiterpė. - Tai jos kaip Tomas? Tai kodėl jos pakeitė savo natūralią formą?
- Nes laikai keičiasi, Baku. Tu to nejauti, nes dar neseniai čia. Tačiau tokie, kaip aš ar tavo ekscentriškas draugas žinome, kad dabar kur kas sunkiau išlaikyti magiją paslaptyje. Kai esi panašus į žmogų, viskas kur kas lengviau.
- Bet tai kam tada joms reikia merginos? Šen nėra agresoriai, - Tomui nesusivedė galai.
- Šen gyvena būriais. Tai lyg šeima. Jeigu nors vienam šeimos nariui nutinka kas nors, visi tos šeimos nariai jaučia. Įsivaizduoju tik vieną priežastį, kodėl jos gali reikti naujo nario.
- Mirtis... - kažkur nugrimždęs mintimis tarė Baku...
- Aš maniau, kad Šen nemirtingi, - Tomas jautė, kad kažkas ne taip.
- Nemirtingi - taip, tačiau kaip ir bet kurią kitą būtybę - juos galima nužudyti.
- Nuostabu... Kovos dėl galios. Kodėl mes niekada neturime ko nors kito?? - į šį Tomo klausimą nebuvo atsakyta.
- Baku, tau reikia susikoncentruoti į undinę, kurią pažįsti ir ją pašaukti. Ji turėtų atsiliepti.
- Lukai, kodėl neklausi, iš kur aš žinau ją.
- Laukiu kol pats papasakosi. O dabar kviesk ją.
Baku stovėjo prie olos krašto ir žvelgė į vandenį. Jis kuo puikiausiai prisiminė, kaip Adrina karštai bučiavo Arogą. Jis labai tikėjosi, kad šiuo metu Lukas nebuvo jo mintyse.
- Adrina, - jis labai aiškiai matė ją savo mintyse.
Slinko sekundės, po to jau ir minutės. Baku kelis kartus, pašaukė jos vardą. Deja, ji nesirodė.
- Tavo įsivaizduojama undinė neturi noro šiandien išlįsti ir pažaisti, - šiepė per dantį Tomas.
- Ji nėra įsivaizduojama! Atsiprašau, buvau įsitikinusi, kad ji pasirodys, - susikrimtęs Baku dar kartą pažvelgė į vandenį.
- Kas dabar? - paklausė Natali. Tomas jau žiojosi kažką sakyti, kai pasigirdo vandens bangavimas ir tylus bet aiškus oro pirmasis oro įkvėpimas.
- Oh wow... ji tikra, - Tomui net žandikaulis atvipo.
- Žinoma, kad tikra, - Adrina atrodė dar mistiškiau nei pirmą kartą, kai Baku ją norėjo išgelbėti.
Baku žengė žingsnį link jos.
- Taip ir galvojau, kad dar teks su tavimi susitikti.
- Tikrai?
- Vaizdiniai visada ką nors rodo. Mums buvo lemta susitikti.
- Džiaugiuosi, kad taip manai.
- Kas jie?
- Mano draugai.
- Jie Tao. Ar ir tu Tao?
- Kiek paskutinė kartą tikrinau, - žavus flirtas tiesiog sklido ore. Ne tik Adrina, bet ir Baku mėgavosi šia akimirka.
- Kodėl mane iškvietei?
- Man įdomu, ar vis dar nori nuveikti ką nors įdomaus, gal net pavojingo.
- Aš šiuo išsireiškimu turėjau omenyje seksą, ką tu turi omenyje?
- Surasti merginą, kurią laiko įkalinusios sirenos ir ją apsaugoti.
- Ne taip jau daug ir skiriasi. Pasilenk.
Baku lėtai pasilenkė ir Adrina pačiupusi jo veidą karštai pabučiavo. Visi nustėro. Baku nebuvo tas, kuris taip lengvai pasiduotų vilionėm. Tačiau Adrina buvo vandens būtybė. Nors, kaip undinė, valdyti minčių ji negalėjo, tačiau matyti jo mintis galėjo. Būtent to ji ir norėjo. Suprasti, ko Tao nori ir ar verta prasidėti.
- Pasitenkinai? - Baku švelniai žvelgė į ją.
- Gal būt kitą kartą aš tikrai pakviesiu tave.
- Nešvaistyk laiko su manim.
- Tai, ką mačiau tavo mintyse nėra sirenos. Tai Šen.
Tomas sukruto.
- Šen yra vandens drakonai gebantys kurti miražus. Tai, kas pagrobė merginą buvo mergina.
Adrina nusijuokė. Jos juokas buvo labai keistas. Skardus, aidintis...
- Kiek laiko tu praleidi vandenyje berniuk...
- Ką tu vadini berniuku? - įsižeidė.
- Man 1594 metai, - Adrina visikai nesutriko. - Aš gymiau vandenyje ir čia praleidau visą savo gyvenimą. Tad nesiginčyk su manimi, kai kalba eina apie magiškas vandens būtybes, - ji vėl atsisuko į Baku. - Šen, savo gimtąja forma yra drakonai kuriantys miražus. Tačiau tai, ko jūs nežinote, yra gebėjimas pavirsti į bet kokią vandens būtybę...
- Pala, - Baku įsiterpė. - Tai jos kaip Tomas? Tai kodėl jos pakeitė savo natūralią formą?
- Nes laikai keičiasi, Baku. Tu to nejauti, nes dar neseniai čia. Tačiau tokie, kaip aš ar tavo ekscentriškas draugas žinome, kad dabar kur kas sunkiau išlaikyti magiją paslaptyje. Kai esi panašus į žmogų, viskas kur kas lengviau.
- Bet tai kam tada joms reikia merginos? Šen nėra agresoriai, - Tomui nesusivedė galai.
- Šen gyvena būriais. Tai lyg šeima. Jeigu nors vienam šeimos nariui nutinka kas nors, visi tos šeimos nariai jaučia. Įsivaizduoju tik vieną priežastį, kodėl jos gali reikti naujo nario.
- Mirtis... - kažkur nugrimždęs mintimis tarė Baku...
- Aš maniau, kad Šen nemirtingi, - Tomas jautė, kad kažkas ne taip.
- Nemirtingi - taip, tačiau kaip ir bet kurią kitą būtybę - juos galima nužudyti.
- Nuostabu... Kovos dėl galios. Kodėl mes niekada neturime ko nors kito?? - į šį Tomo klausimą nebuvo atsakyta.