Kelionė po Neringa
Neringa
- Miestas Kuršių nerijoje, tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių.
- Tai pats ilgiausias (apie 50 km) ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje.
- Visas miestas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
- Iš šiaurės į pietus išsidėsčiusios didžiosios gyvenvietės – Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida.
Neringos ir jos miestų herbai
Neringa herbo niekada neturėjo, todėl suformavus Neringos miestą atsirado ir herbo poreikis. Herbui nuspręsta panaudoti XIX a. Rusnės marių inspekcijos įvestus simbolius, kuriuos privalėdavo naudoti kaimelių žvejai. 1968 m. sukurtame herbe buvo panaudoti Purvynės, Rasytės, Preilos, Pilkopos, Pervalkos ir Nidos simboliai. Toks herbas panaikintas 1970 m. Iš naujo apsvarsčius simboliką, Lietuvos heraldikos komisija herbą patikslino.
Paminklas Tarybinės Armijos kariams už Alksnynės vienkiemio
- Marių pakrantėje stovi paminklas 1945 m. sausio pabaigoje kovose dėl Kuršių nerijos žuvusiems septyniems rusų desanto kariams ir 32 divizijos žvalgam, kurie pakliuvo į pasalą.
- 1967 m. jų žūties vietoje pastatytas paminklas.
- Iš marių dugno iškeltame apie 30 tonų svorio akmenyje iškaltas rūstus, skausmingas kario veidas.
Raganų kalnas Juodkrantėje
- Raganų kalnas nuo seno mena čia švęstas Jonines.
- Ši, įstabių skulptūrų vieta įkurta 1979 m.
- Didžiausia šio kalno puošmena - tautodailės medinių skulptūrų parkas.
- Ant kalno stovinčiose medinėse skulptūrose galime atpažinti lietuvių liaudies pasakų ir legendų herojus. Čia ypač gausu raganų ir velnių.
Negyvosios kopos
- Kopos apima Kuršių Nerijos dalį tarp Juodkrantės ir Pervalkos.
- Tarp 1675 ir 1934 metų čia buvo užpustyti net 4 Naglių kaimai, kurie ir dabar yra giliai po smėliu.
- Greičiausiai būtent dėl to šios kopos vadinamos Negyvosiomis arba Mirusiomis kopomis.
- Ant kopų neauga jokia augmenija, taigi nėra ir dirvožemio, nėra viršutinio mūsų kojas laikančio sluoksnio, todėl bet koks lipimas skatina vėjo veiklą (eroziją) ir ardo šias kopas.
Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės
- Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje.
- Dar iš XIX a. žinoma šių paukščių perimvietė Lietuvoje.
- Kormoranais piktinasi žvejai, nes paukščiai suėda labai daug žuvies.
- Dar viena problema - savo rūgščiomis išmatomis šie paukščiai naikina Juodkrantės sengires.
Liudviko Rėzos skulptūra
- Medinė skulptūra ant Skirpstų kalno žymi Karvaičių kaimo vietą, kurią 1790 m. užnešė smėlis.
- Karvaičiai – L. Rėzos gimtinė.
- L. Rėza - XIX a. I p. kultūros veikėjas. Jis, kartu su devyniais talkininkais, 1825 m. sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos oder Littauische Volkslieder", kuriame pateikiamos 89 Mažosios Lietuvos liaudies dainos.
- Šio kaimo atminimą įprasmina ąžuole išrėžtos L. Rėzos eilėraščio „Nuskendęs kaimas“ eilutės.
- Paminklas atidengtas 1976 m. minint L. Rėzos 200 metų gimimo jubiliejų.
Žirgų švyturys Pervalkoje
- Žirgų švyturys pastatytas 1900 m. Kuršių mariose ties Pervalka.
- Tai vienintelis švyturys Kuršių mariose, įrengtas ne sausumoje, o mariose, ant nedidelės dirbtinės salos.
Tomo Mano namelis Nidoje
- Ant Uošvės kalno stovi vokiečių rašytojo Tomo Mano vasarnamis, kuriame jis su šeima praleido 1930-1932 metų vasaras.
- 1996 m. namui suteikiamas memorialinio muziejaus statusas.
- Muziejaus svetainėje vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai susitikimai.
Gintaro muziejus Nidoje
- Muziejus įkurtas 1993 m. sename žvejo name.
- Lauko ekspozicijoje galima apžiūrėti įspūdingą inkliuzų kolekciją, autentišką gintaro apdirbimo mašiną, Juodkrantės amuletų lobį.
- Apsilankius muziejuje, lankytojai galėtų susipažinti su Gintaro Kelio istorija ir paragauti “Gintaro trauktinės”.
Etnografinės kapinės ir krikštai Nidoje
- XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės prie liuteronų bažnyčios.
- Vienas esminių kapinių akcentų – krikštas, viena iš senoviškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje.
- Krikštas yra ne tik mirusiojo atpažinimo ženklas, bet ir mitologinio pasaulio medžio, jungiančio visas Visatos dalis, įvaizdis.
- Krikštas Mažosios Lietuvos lietuvininkų visada statomas mirusiojo kojūgalyje, kad „paskutiniojo teismo dieną keldamasis turėtų už ko nusitverti”.
G. D. Kuverto paminklas Nidoje
- Kuršių Nerijos kopų Nidos apylinkėse apželdinimo pradininkas, kurio dėka Nida išliko.
- XIX a. pr., kai smėlis ėmė grasinti Nidai, Nidos pašto stoties prižiūrėtojas G. D. Kuvertas gelbėdamas savo įstaigą pradėjo tvirtinti ir apsodinti slenkančias kopas. Jie pradėjo želdinti keliaujančiąją Nidos kopą (dabar – Urbos kalnas) prie senojo pašto kelio, taip išgelbėdami Nidą ir pašto kelią nuo užpustymo smėliu.
- Paminklas pastatytas 1864 m., kurį užsakė Nidos gyventojai, siekdami įamžinti G.D. Kuverto atminimą.
Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje
- 2009 m. Nidoje prie mariu kranto atidengta iš bronzos išlieta skulptūra Vytautui Kernagiui atminti.
- 2010m. prie Vytauto Kernagio skulptūros atidaryta nauja kultūrinė erdvė - Bradų skveras, kurio tikslas plėtoti maestro V. Kernagio kūrybinį palikimą, skatinti domėjimąsi dainuojamąja poezija, populiarinti šio žanro jaunųjų atlikėjų kūrybą.
Saulės laikrodis Nidoje
- Ant Parnidžio kopos 1995 m. pastatytas saulės laikrodis. 2011 m. atstatytas, kai uraganas “Anatolijaus” nuvertė Saulės laikrodžio stelą.
- Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus.
- Saulės laikrodžio stela yra išmarginta kalendorinių švenčių simboliais, nukopijuotais nuo XVII a. medinių runų kalendorių.
Nidos švyturys
- Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta po Vokietijos suvienijimo XIX amžiaus 8 deš. pr.
- 1944 m. švyturio bokštas buvo susprogdintas besitraukiančių vokiečių kareivių ir jau 1945 m. atstatytas.
- Tai vienas iš didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje.
- Pastatytas ant Urbo kalno, 79 m. virš jūros lygio.
Susiję straipsniai --> |
Info:
- http://www.kopos.lt/lt/neringos_vetrunges.php
- http://www.visitneringa.com/lt/main/know
- https://lt.wikipedia.org/wiki/Neringos_herbas
- http://www.kopos.lt/lt/neringos_vetrunges.php
- http://www.visitneringa.com/lt/main/know
- https://lt.wikipedia.org/wiki/Neringos_herbas