- Koks ten triukšmas?
Korbetas Vileris:
- Viena mano avis mėgina išstenėti trynukus. (80)
* - Tiesą sakant, aš kraustausi į Minesotą.
- Tai ir gerai. O ten nedaromi nusikaltimai?
- Žinoma, kad būna, bet ten nusikaltimai sezoniniai, - atsakė Rolvagas. - Kai spigina dvidešimties laipsnių šaltumas, įsilaužti ir įsibrauti nėra taip paprasta - prie pirštų prišąla laužtuvas. (277)
- Ar tu buvai ponios Peron draugas?
Rodos, šis klausimas Erlą Edvardą O'Tulį suglumino. Jis papurtė galvą paneigdamas ir kalė toliau.
- Ar šis kryžius jai? - paklausė Rolvagas.
Erlas Edvardas O'Tulis sumurmėjo kažką nesuprantama. Rolvagas priėjo arčiau, kad galėtų perskaityti ant kryžiaus ranka išvedžiotą įrašą:
Gimęs 1957-02-24
Į visa atleidžiančias mūsų Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus rankas
Grįžęs 2002-08-17
Prašome, nevairuokite išgėrę!
- Mano šuo, - atsakė Erlas Edvardas O'Tulis vengdamas akių kontakto.
- Prašmatnus vardas šuniui. Rendolfas Klodas Ganteris.
- Kad būtų trumpiau, jį vadindavome Reksu.
- Niekada nesu girdėjęs, kad šuo gyventų keturiasdešimt penkerius metus, - leptelėjo detektyvas. - Papūgos gali tiek išgyventi. Vėžliai - taip pat. Bet nesu tikras dėl šunų.
Erlas Edvaras O'Tulis dar kartą stipriai užsimojo kaltu.
- Na, jis buvo labai geros veislės.
- O kas tau ant nugaros? - paklausė Rolvagas. - Tie pleistrai...
Erlas Edvaras O'Tulis sudvejojo.
- Vaistai, - atsargiai tarstelėjo jis.
- Nuo ko?
- Mane kamuoja jūros liga.
Detektyvas suskaičiavo penkis pleistriukus ir švilptelėjo.
Erlas Edvaras O'Tulis atsakė:
- Rengiuosi keliauti jūra.
- Taip? O kur?
Erlas Edvaras O'Tulis ir vėl trumpam nutilo.
- Į Haitį, - po minutės atsakė. - Keliausiu su mama.
- Puiki mintis. Galėsi primiršti vargšelį senąjį Rendolfą.
Rolvagas mėgavosi. Grįžęs į Minesotą, retai tegalės sutikti tokių įdomių keistuolių.
- Ar galėčiau paklausti, kodėl būtent čia statai kryžių? Nematau jokio kapo.
- Todėl, kad... jis žuvo per lėktuvo katastrofą, - atsakė Erlas Edvaras O'Tulis, - ir neliko ko palaidoti.
- Bet čia parašyta "nevairuokite išgėrę".
- Pilotas tada buvo girtas.
- Aa. O kam šie kiti kryžiai? - Detektyvas mostelėjo į kitus tris kryžius, įsmeigtus į žolę netoliese. - O jie kam skirti, Erlai?
- Rekso vaikams. Jie skrido tuo pačiu lėktuvu, -irzliai atsakė Erlas Edvaras O'Tulis. (187)
* Džojos brolis varovo apsiaustą buvo pakeitęs trijų dalių mėlynu kostiumu su šviesiais dryželiais. Jis mėgino susišukuoti barzdą ir išdrikusius karčius, bet vis tiek atrodė kaip prasikaltęs baikeris, kurį advokatas pasistengė padoriau aprengti prieš tam išgirstant, jog bus paleistas už užstatą. (284)
* Į bažnyčią Tulis atėjo apsivilkęs juodą kombinezoną, kurį šia proga buvo išsiskalbęs. (287)
* Taisydamasis mikrofoną ir rausdamasis kostiumo kišenėje užrašų Čezas drebėjo. Jis puolė į paniką suvokęs, jog kažkada kaligrafiškas ir nuoseklus jo raštas pavirto taškelių, kablelių ir neaiškių linijų raizgalyne, kurį greičiau jau galima pavadinti neatpažintų skraidančių objektų korespondentų ir būsimų darbo vietų snaiperių raštu.
Jis pakėlė akis į susirinkusiuosius ir akimirksniu sustingo, nes trečioje eilėje sėdėjo šantažuotojas, išsišiepęs kaip alkanas kojotas. Čezas Peronas nukreipė žvilgsnį į kitą bažnyčios pusę, bet ten pamatė Karlą Rolvagą, ranka pasirėmusį smakrą, tarsi žiūrėtų ledo ritulio rungtynes. (287)
* - Ei, o kur tavo mergina? Toji, kuri buvo su tavom "Flaminge"?
- Oi, ji liko namuose valyti kulkosvaidžių. (294)
* Tulis nesirengė rodyti savo uodegos jokiai nepažįstamai moteriškos lyties atstovei, nesvarbu, ar ji juoda, ar balta, ar su rožiniais taškeliais. (315)
* - Ir kas, po velnių, čia dedasi?
- Kebli vedybinio gyvenimo situacija. (333)