Būna akimirkų, kurios žudo. Kai nežinai, kas esi, kai nežinai, kodėl ar kam. Baisiausia, kad kažkas liks įskaudintas. Ir Tu to nenori. Tačiau negalima gyventi su baime, kad kažkas liks įskaidintias. Turi gyventi. Tau liepia stoti. Tu stoji. Daug maž galvodamas, kad ten Tavo vieta. Nors visas Tavo kūnas šaukė, jog nereikia to daryti. Palauk metus. Atrask, kas esi. Ir tada būsi laiminga. Bet Tu klausei visų išskyrus savęs. Turėk nuomonę, tikėk savo nuojauta. Ji žino. Ji žino tai, ką Tu suprasi tik po kurio laiko. Tačiau ji žino. Ir tada Tau nereiks kankintis su pasekmėmis. Kas Tu? Nežinau. Tu ištversi. Čia nėra net kalbų apie kitą variantą. Tačiau kam kankintis. Pamaištauk šiek tiek. Turi juk kada nors pradėti gyventi. O viskas, ką darai, klausai kitų nuomonės. Klausai kitų, kurie mano, jog žino, kas yra geriausia Tau. Blogiausia, kad jie nežino, kas Tu. Niekas nežino. Ar kada nors esi tai sakęs kam nors? Kas Tu? Daugelis mano, kad žino. Tačiau tai netiesa. Jie nežino, nes tai paslėpta giliai giliai viduje. O kodėl? ... Įdomu, ar kada nors sužinosime. Kodėl tylėjai... Kodėl melavai net sau pačiam. Nors ir sakei, kad to nedarai. Jeigu taip jau yra... Kada pagaliau pradėsi gyventi?
0 Comments
Leave a Reply. |
AutoriusVida. 23. Kategorijos
All
Archives
September 2016
|